Debesys
Neseniai pasidariau išvadą, kad manęs niekas nesupranta. Vis dar turėjau iliuzijų. Kad yra nors kažkas, nors vienas, kuris gali mane atspindėti. Kol galų gale supratau, kad mano jausmai, kaip debesys.
Žodžiai
Kai pabūklai kalba, mūzos tyli. Ar kažkaip panašiai. Šiuo metu sunku kalbėti itin prasmingai apie bet ką, kas nėra mirties ar gyvybės tema. Sunku kalbėti be gumulo gerklėje. Sunku kalbėti,
Kopėčios
Kai pasidaro tikrai labai blogai, juk suprantate, kad negalite niekur pabėgti? Gyvename, lyg eitume keliu. Lyg bėgiais. Nors ne… Aliuzija į kelią ar bėgius yra ne visai teisinga. Jei gyvenime
Kaimynams. Giminėms. Artimiesiems. Pažįstamiems ir nepažįstamiems. Visiems.
Plaunu grindis. Ir tyliai medituoju. Ne. Ne ta gerąja prasme. Juodas mintis eskaluoju. Diskutuoju su menamu priešu. Sustoju. Gal jau laikas garsiai pamedituoti? Senokai nefilosofavau. Neseniai išgirdau auksinę mintį. Tokią
Sena ir nauja. Skiriu iš naujo atrastam savo puslapiui.
Nėra kito būdo atrasti, jei nesi praradęs. Nežinau, kaip reikėtų suvaidinti, kad jau nebeturi, tam, kad ateitų kažkas norimas ir naujas. Kad tas kažkas patikėtų, kad gali ateiti. Tyliai ateitų
Neprisiverčiu niekaip…
Jau kuris laikas niekaip neprisiverčiu kažką parašyti. Supratimo neturiu, kas yra. Esu pratusi daryti, ką noriu. Rašau, nes noriu, piešiu, nes noriu, skelbiu, nes noriu. Noriu rašyti, noriu piešti ir
Gyvenimo neapgausi
Aš ilgai galvojau. Galvojau, galvojau ir dar kartą galvojau… Ir sugalvojau tik tiek. Gyvenimo neapgausi. Nepaimsi iš jo to, kas yra neįmanoma. Galim susikurti šimtus saviapgaulės būdų. Nusiraminimo būdų. Mums
Gaivalas
Keista… Man pačiai kartais keista, kad jaučiuosi taip, lyg kariaučiau su visu pasauliu. Lyg norėčiau nugalėti visą pasaulį. Lyg būčiau jame svarbiausia. Argi tai nėra keista? O gal mes kiekvienas
Rizika – muzika…
Aš iš… Ir galvoju, koks žodis labiausiai tiktų? Toks, kurio sakyti turbūt nederėtų… Išlepau. Mandagiausias žodis. Išlepau. Man vis sunkiau daryti tai, ko nenoriu. Tiksliau, padarau aš viską kuo toliau,
Smėliu užpustyti miestai…
Sunkiausia yra suprasti save. Kas esame, ko norime. Neužtenka tiesiog ramiai būti, kad išgirstum tą garsųjį-tylųjį vidinį balsą. Jis užgožtas daugybės svetimų balsų. Milijonų, milijardų… Kaip tie užmarštyje paskendę miestai.
Perku – parduodu.
Visi mes perkam ir parduodam. Viską. Viskas yra prekė. Viskas, ką mes turime šiandien, yra įsigyta už tai, ką pardavėme vakar. Taisyklė tik viena – kainos ir kokybės santykis. Ar
Abi pusės
Apie viską, ką dabar pasakosiu, jums reikėtų išgirsti ne tik iš manęs, bet ir iš kažko kito. Žmogaus, kuris mane mato iš šono. Objektyvaus žmogaus. Žmogaus, kuris galėtų pasakyti, ar
Aš esu kosmoso ir iliuzijų vaikas
Aš esu kosmoso ir iliuzijų vaikas. Tik mano amžinas pakeleivis gyvenimas įskiepijo man racionalumo pradą. Vos gimusiai įšovė tą realybės skiepą tiesiai į mano dar tada lygutį ir rausvą kūdikio
Daug apie prisitaikymą ir truputį kantrybės
Šiuo metu labai daug galvoju apie prisitaikymą. Visi mano minčių keliai pasibaigia prie tos pačios sienos. Noriu ar nenoriu, turiu prisitaikyti. Ir nieko čia dramatiško, nes mes tai darome kasdien.
Virusas
Žmogus visada padarys taip, kaip jam reikia. Taip, kaip jis nori. Visada. Jei žmogus kažko nori, jis ieško galimybių, kaip tai padaryti. O kai nenori – ieško priežasčių, kaip to
Bevardė
Bevardė. Virtuvės filosofė. Niekam nežinoma persona, kuri sėdi ant sofos ir kalbasi pati su savimi. O tada tas savo tuščias kalbas transliuoja viešoje erdvėje. Apie mane. Tikrai taip. Nieko daugiau
Paradoksas
Ar žinote kaip vadinasi mūsų planeta? Ne, ne Žemė. Mūsų planeta, mūsų visas pasaulis, o gerai pagalvojus, ir viskas, kas yra aplink jį, turi kitą pavadinimą. Jis vadinasi Paradoksas. Todėl
Geras jausmas
Kartais man atrodo, kad aš jau nieko nebeparašysiu čia. Tiesiog nebenoriu. Net pagalvoti nenoriu apie kažkokį sėdėjimą ir rašymą. Tiesą pasakius, man dėl daugelio dalykų taip yra. Atrodo, kad niekada.
Spintelės, sienos ir grindys
Niekas niekaip niekam neturi atrodyti. Spintelės, sienos ar grindys neturi būti pakankamai tamsios arba pakankamai šviesios, kad atrodytų švarios. Moteris neturi būti jaunesnė už vyrą bent dešimt metų tam, kad
Liūdesys.
Skiriu S.M. ir J.V. Atsikeliu ryte liūdna. Pati nežinau, kodėl. Kažkoks keistas kosminis ilgesys. Gal ką liūdno prisapnavau? Pasiduoti ar kovoti? Jau žinau. Jau buvę. Mano liūdesiai, pykčiai, net sielvartai
Arba aš ne mama…
Norėčiau spintoje turėti stebuklingas duris. Jas atidariusi pakliūčiau į visiškai kitokią realybę. Ne, nenoriu tikrų durų, per kurias galėčiau išeiti ir nebepareiti. Noriu tik tokių, per kurias galėčiau išeiti nors
Pilka kasdienybė
Štai ir pakilome virš kasdienybės. Jau labiau pakilti būtų sunku. Sakot, koks čia pakilimas virš? Smukimas. Visiškas. Į uždarą pilką buitinę kasdienybę. Gilyn. Na, čia jau kaip traktuosi, kas ta
Normalu
Bręstu kartu su savo Filosofe. Keičiuosi. Ji mane kuria ir keičia taip, kaip aš ją pradėjau kažkada kurti. Filosofė – mano kūrinys, o aš jos. Pati atsisukdama atgal ir skaitydama,
Menas
Koks nenusakomai nuostabus dalykas yra menas! Kai muzika spindi ryškiausiomis spalvomis, paveikslas kalba, o žodžiai skamba lyg nuostabiausia melodija. Man menas yra didingas stebuklas, kuris užvaldo nesuvokiama jėga. Kai širdį
Su tavim nenuobodu…
Dabar, mielas drauge, pasakyk, ką gero apie tave pasako žmonės? Kokias geras tavo savybes pastebi? Kokias blogas? O gal žmonėms sunku pasakyti kažką gero? O jei ilgai galvoję, jie pasako