Verta…

Tylus vakaras. Skaidrus dangus.Ramios žvaigdždės. Nelyja lietus.Horizonte miškas. Melsvame fone.Tankios medžių viršūnės švelniame ūke. Gražu kartais būna. Ir verta.Visa tai pamatyti nors kartą.Žydinčias vyšnias pavasarį.Mylinčias akis kas vakarą. Aukštus kalnus ir žvaigždes.Lygumas. Dykumas. Miglas.Greitai. Trumpai. Bet verta.Nes mums pasisekė šį kartą. Mąstyti. Galvoti. Suprasti.Tikėki. Mylėti. Prarasti.Iš naujo bandyti. Gyventi.Tą vieną vienintelį kartą. Verta.

Ir dar…

Aš suprantu, kad niekur jauIš čia neišvažiuosiu laisva valia.Lėtai žingsniuosiu gatvės grindiniu,Ir nesvarbu visai, ar tu būsi šalia. Kaukšės kulniukai garsiaiIr žingsniai aidės.Tarytum žirgas pasagom.Tarytum skausmas ant širdies. Sunku eit gatvės grindiniuKulniukais aukštais.Žibintai švies ir kris šešėlis,Kol rytas ateis. Nušvis bažnyčių bokštaiIr miesto langai,nuraudę ryto saulėje,Lauks vakaro, kol jis vėl ateis… Taip suksis ratušešėliai ir…

700

Aš myliu savo miestą.Net labai. Be saiko. Be ribų.Jame gimiau. Jame užaugau.Prisiminimus savo miesto saugau. Esu vilnietė nuo gimimo. Nuo šaknų.Nuo atvažiavusių. Išlikusių mieste.Nuo tų, kur mokėsi. Kur kibosi į miestą.Pamilo. Gimdė. Užaugino čia vaikus. Esu nuo jų. Mačiau pro langus dar ganyklas,Kur karvės mūkė. Virto jos mokyklom,Kurias lankiau. Kur nugarą lenkiau prie knygų.Kaip piemenaitė…

Močiutės pasakos

Bandau apie meilę. Kodėl neišeina?Apie rausvas miglas. O gal apie aukas? Atsidavimą naivų? Gal apie žvaigždę,Spindinčią nakty. Apie svajas. Apie aistras, nerimstančias širdy.Apie koridą, mirštančią Karmen.Apie Pelenę be batelio.Aš kaip močiutė, mezganti takelį. Kur seka pasakas vaikams.Jos apie meilę. Ji nutiks kai kam.Arba tos pasakos nebus nė grūdo.Bet patys žinot, kad močiutė užusnūdo.Ir ta jos…

Nieko…

Taip nenutiks savaime. Ar nutiks?Tikrai neatsakysiu. Bus kaip lempta.O gal nelemta. Gal tiesiog iš lempos.Tiesiog taip bus. Nes dar nebuvo, kad nebūtų niekaip.Nes dar nebuvo niekam niekada,Kas buvo gimęs, kad nemirtų niekad.Nebuvo niekam. Net menkiausiam sliekui.Nebuvo niekam, kad nebūtų toj riboj.Toj atkarpoj tarp gimti ir numirti.Kažkaip. Sakysit, apie nieką?Nieko. Bus kažkaip.Nors ir iš lempos.Nors ir…

Fui…

Ar tu tas, kuris leis man kalbėti?Kas tu toks, kad man lieptum tylėti?Tu mokinsi mane gedėti?Kada verkti ir kaip liūdėti? Tu tylėjai prie kapo.Ir mes turime taip daryti?O dabar tu kalbi ir mes turime to klausyti?Kodėl sau toks svarbus tu, mažyti? Kad visi turi taip matyti, kaip tu?Jausti, girdėti, mąstyti, kaip tu?Tik neturime teisių kaip…

Yra kaip atrodo.

Kaip tau atrodo – taip yra.Neišsijosi vėjo ir bangų nesuklastosi.Kitaip nesugalvosi. Nes taip yra,Kaip tu matai. Kaip tu matai, taip žydi sodai.Ar byra pelenai į kapą.Arba kometos krenta tau ant rankų.Ir jūrų žvaigždės išlipa į krantą. Taip. Kaip matai. Perlus ar ašaras,Per skruostus riedančius, pasaulis renka.Ir skausmui, o gal džiaugsmui laiko neužtenka.Nes kaip atrodo tau,…

Nuomonė

Tu nuomonę keiti kasdien.Šauki ar tyliai pasakai,kad taip galvoji ir tuo didžiuojies.Nuomonės neatrajoji. Nes vėjas surenka nukritusius lapusIr juos išblaško.Todėl tu savo nuomonėjenededi dar taško. Ji pasikeis rytoj.Tik aš išmokau netikėti tavo žodžiais.Nes šiandien taip, o jau rytoj kitaip atrodys.Ir tau, ir man. Ir mums visiems…

Apie plekšnes…

Gulėt dugne kaip plekšneiYra pasirinkimas.Nekaltinkim delfinų,Kad šoka virš bangų. Nekaltinkim žuvėdrų,Kad jos nėra pingvinai.Beje, pingvinai neria,Nors būna jiems baisu. Nekaltinkim likimo.Labai aukštai pakilęs,Gali žemai nukristi.Giliai, ten, kur tamsu. Bet ar giliau nukrisi,Negu, kur plekšnė guli?Gyvent nepamėginus.Negimus iš tiesų…

Pamatuokim.

Dalykai būna dideli arba maži.O kaip atskirsi? Ne viską pamatuosi,Kol nukirsi. Ne viską suskaičiuosi.Kol nukirpsi kraštelį saulės. Arba tiesiog šviesos kamputįIšmokim pamatuot truputį. Kiek sveria.Šiltas kampas. Kiek šalta širdis.Kieno maža ji, o kieno didi. Tu kaip atskirsi? Suprasi? Pamatysi?Kaip išgirsi? Atrasi? Panorėsi ir patirsi?Kiek liko: daug, o gal mažai iki tada, kai mirsi?Dalykai būna dideli…