Apie viską, ką dabar pasakosiu, jums reikėtų išgirsti ne tik iš manęs, bet ir iš kažko kito. Žmogaus, kuris mane mato iš šono. Objektyvaus žmogaus. Žmogaus, kuris galėtų pasakyti, ar aš teisingai kalbu. Žmogaus, kuris atstovautų kitą pusę. Nes visada ir visur, tam, kad priimtume bent kažką panašaus į teisingą sprendimą, mes turime išgirsti abi…
Pabaiga
Žvaigždė pasirąžė savo debesų guolyje. Net labai ankstyvą rytą, vos pabudusi, ji atrodė nuostabiai. Nes ji buvo tikra žvaigždė. Ji buvo tokia, kokios tikėjosi visi, kurie iš tolo stebėjo jos švytėjimą. Atrodė ji gerai. Jautėsi dar geriau. Ji dar pasirąžė. Nusibraukė nuo akių sidabrinę garbaną ir apsidairė. Kodėl ji nubudo taip neįprastai anksti? Viskas aplinkui…