Atrodo -viską padariau taip,Kaip reikėjo.O susiklosto taip,Kad netikėtai kyla vėjas. Ir viską sumala į miltus.Sugriauna tiltus.Laužo ietis.Skaldo malkas. Jau nesuprasi –Kas čia kaltas,Kas nekaltas.Sparnai malūno sukasi. Neatakuosi.Svajosi. Sugalvosi. Suplanuosi.Bet nei su vėju,Nei su miltais tu juk nekovosi…
Panacėja.
Laikas jau pasisotint.Ką besakysi.Bet neišeina,Ką tu man padarysi? Save dalinau mažais gabaliukais.Ir tau maitinau,Kaip ryžius pagaliukais.Sunkiai valgyt išmokom. Vienas kitą kramtyti.Vienas kitą ragauti.Neišspjaut, o nuryti.Aštrų skonį pajusti nesitikėjom. Nemaniau,Kad tavy tiek greipfruto kartėlio.Manyje – tiek citrinos.Salduma nepavyko ir pavykt negalėjo. Bet saldumo dar liko.Alkis vis nemažėja.Mes ragaujam toliau –Kažkokia panacėja.
Stebuklas.
O jeigu vieną dieną savo kelyje sutiktum tu Stebuklą?Ar jį pažintum?Ar išsigąstum ir grąžintum atgal jį?Dievui į rankas. Sakydamas – ne tas.Ne to tikėjausi.Ne tokios progos.Ne šitokių man reikia rogių.Nes vasara dabar. Kai bus žiema.Tada atsiųsk.Dabar tik reklama.Man visa tai…Atrodo taip keistai. Tiesiog nepažinai.Stebuklo.Taip kvailai!Neatsakingai.Gal net juokingai…
Kitaip.
Taip vieną dieną pramuša.Ar pastebėjot?Lyg praregi ir net nesupranti –Ko tam reikėjo.Kitoks žmogus. Visai kitoks.Tu pamatai.Kitoks kažkoks.Pasaulis ir visi jo pamatai.Kitaip matai. Kažkaip visai kitaip.Nuo žodžio jo.O gal nuo savo žvilgsnio.Tu nepamirši niekad šito keisto mirksnio.To žingsnio. Kai pradėjai eit kitaip.Link jo.Prisipažink.Nebebijok –Ėmei tu apie jį kažkaip kitaip galvot…
Norisi…
Taip norisi,Kad jam manęs reikėtų.Kaip rudenį jaukios šiltos arbatos.Kai greitai bėga trumpos dienos. Tarytum sukasi vežimo ratas.Dar sukasi,Bet graudžiai traška senos ienos.Kai saulė vis žemiau. Ir vis liūdnesnė.Taip norisi,Kad jiems visiems manęs reikėtų.Nors neprašau. Bet kad visi norėtų.Išgerti su manim šiltos arbatos.O aš sakyčiau –Pagalvosiu. Matot, baisiai greitai sukasi tas ratas.Dienų, veiklos, žmonių.Aš pagalvosiu.Jūs tiktai…
Ramybės uostas.
Nuvalkiota frazė –Tu mano ramybės uostas.Tu mano bazė,Iš kur einu į gyvenimą.Tarsi į karą. Kur valdo visuotinis nerimas.Širdies variklis varo.Kažkur.Pirmyn.Ar tiesiog vietoj bėgti. Kaip garo turbina.Nesuprantu tokių sąvokų.Neslėpsiu.Esu pasimetus gyvenime.Todėl esi mano uostas. Lyg kino juostoj.Kaip vaikai gėles uostom.Nuoširdžiai nustebę.Mes šį filmą stebim.Saugiai apsikabinę…
Išnyko…
Žvaigždė susprogo.Tyliai rusena.Ugnis užgeso.Šviesa plevenaKol mus pasiekia. Pamatom šviesą.To,Kas jau buvo.Ko seniai nebeliko.Jau nebėra. Jau praėjus era.Tos žvaigždės.Tos šviesos.Šilumos ir gyvybės.Jau paseno vertybės. Bent turėkim tvirtybės.Su tuo susitaikyt.Nes pasibaigė laikas.Susprogo.Išnyko seniai…
Sunku perteikti…
Kartais taip sunku perteikti.Šios akimirkos grožį.Kartais labai sunku –Neužtenka žodžių. Skaidri dienos tėkmė lauke po pietų.Už lango žydi vėlyva vijoklinė rožė.Ant medinių grindų –Saulės šviesos geltonas ruožas. Švelnus vėjelio dvelksmas.Pro praviras lauko duris į kiemą.Tas geras jausmas –Vakarop gerti kavą su pienu. Net musė rudeninė maloniau zyzia,Sušilusi ir atgijus.Lyg kalbanti kažkur lauke kaimynė.Ant stalo stovi…
Ku ku.
Pasiklausyk – kukuoja.Ūbauja.Tau sako –Gal susitikime rytoj?Prie pradėjimo balto tako. Skaičiuoji?Neskaičiuok.Tegul ir šimtas.Čionai atėjęs, o iš ten išimtas.Nebesugrįši jau baltu taku. Ar šimtas bus.Ku ku.Ar ne.Ku ku.Tu atėjai laiku. Ir eik baltu taku ramiai.Kol susitiksime.Prie galo balto tako.Ku ku.Kažkas anapus tyliai sako…
Nieko naujo…
Gal aš vagiu?Žodžius. Mintis. Jausmus.O gal nėra nieko neįprasto?Nieko, ko nepatyrė kitas žmogus? Per amžius.Per visą istoriją.Per visą daugybę tautų teritorijų.Per viską, kas jausta. Varpais gausta.Sakyta. Girdėta. Matyta.Nieko naujo po šia saule.Nieko naujo tam senam nutriušusiam pasauly…