Author: filosofe

Nepyk ant keistuolio poeto.Poetui nerūpi rytoj.Poetas neranda sau vietos.Gyventi šioj žemėj kietoj…Poetas iškoštas per sietą. Sidabro baltų debesų.Būt lygiai ramiai sulygiuotam.Poetui be galo baisu.Jei vaikščios poetas tvarkingai –Jis kūkčios liūdniausiu balsu… Poetui senamiesčio stogas –Seniai nuvažiavęs toli.Ir gatvės jo visos –Jos tokios,Kad tik pasiklysti gali… Nepykit ant vargšo poeto.Jei jį susitiksit kely.Supraskit,Poeto buveinė –Išplaukę jo…

Kažko lengvučio norisi –Apie ilgas,Purias blakstienas.Apie rasotą žvilgsnį po jomis.Dar apie žemuoges… O tu sakai –Žiema už sienų!Snieguotos ir apšalę.Lauke sustiro grindinio plytelės.Kokių tau žemuogių? Kokių ilgų blakstienų?Kokių rasotų žvilgsnių?Dar gal kamanių tau?Bet man taip stipriai norisi.Ir vis labiau…

Negaliu ar nemoku.Po lietum kartais šoku.Ir suvokiu –Straksiu,O ne šoku.Kartoju. Tą pačią dainą.Tą pačią klaidą.Žiūriu tą pačią laidą.Ištraukiu elektros laidą.Sustoju.Ir vėl kartoju. Tą patį šokį.Tą pačią dainą.Tą patį kiną.Tą patį suvokimą –Kitaip negaliu.Kitaip nemoku…

Nelipu ant ledo.Laukiu kol jis ateis pas mane.Karštą dieną.Kai bus naujiena.Ledas.Ir stebuklas. Nešoku nuo krioklio.Į šaltą versmę.Mane ten neša rami srovė.Skaidri,Nors gili gyvenimo upės tėkmė.Sėkmė. Nepuolu į ugnį.Ugnikalnio gili bedugnė.Karštis tampa šiluma savaime.Bereikalinga baimė.Kam man?Renkuosi laimę. Tiesiog…

Padėkit man.Tiesiog padėkit.Ištieskit ranką tyliai.Paglostykit ir pagailėkit. Ir patylėkit.Žodžių nebereikia.Ir metafizikos čia visiškai jokios nėra.Yra tik liūdesys. Kažkur toli užuojauta yra.Ar aš buvau gera?Gal negera.Bet ar pasigailėjimui čia vietos dar yra?

Kažkaip nei šis,Nei tas,Kai žodžių nerandi.Tik begalinis nerimas širdy. Kažkoks ir iš kažkur.Kaip žirafa,Kuri nemoka net kalbėti.Vienintelė pasauly. Tik žiūrėti liūdnom akim.Tarytum ir esi visai vienintelė.Visam margam pasauly.Kaip žirafa nemokanti kalbėti…

Galimybė visada yra.Kartais mažytė.O kartais –Didelė ir stora. Kartais –Sunkus vandens lašas.O kartais –Lengvutė snaigė. Kartais lėta.Lyg šliaužtų per stiklą sraigė.Kartais labai reta.Bet greita. Maža ar didelė.Kartais sunki.Kartais lengva.Išeitis visada yra…

Šis dalykas įvyko.Tik todėl, kad esu gera.Nors geras yra tik Dievas.Mūsų gerumas yra žolė.Želianti pievose. Žaibas trenkia į žemę.Dega kupetos.Dega šienas.Nenori būti vienas?Neerzink manęs. Nesu Dievas.Sudegs visos pievos.Ir tavo.Ir mano.Paskui įvyks dalykai. Nes noriu būti gera.Kaip Dievas.Bet kas iš to?Išvadas pasidarysim po to.Tik jau bus per vėlu…

Ramybės upė teka.Gili tyli tėkmė.Pro šalį laikas lekia.Sustingus tik esmė.Akmuo į skaidrią gelmę. Į dugną prieš akis.Pro šalį eina elnias.Klausau –Ką jis sakys.Jo raguose po saulę. Trumpesnė vis naktis.Pavasaris pasauliui.Jau kalasi viltis.Ramybės upė teka.Lengvai lyg debesis…

Atsistosiu vidury lauko.Ir persijosiu tave.Per mūsų daugybę metų.Apeisiu tuo lauku.Daugybę ratų.Tik vis vien nepareisiu. Ten,Kur buvom.Neišaugs naujas medis.Iš pasėto grūdo.Augs vis tas pats.Per metų metus neišravėtas. Daugybę kartų.Šuo kartas.Kol priprato.Niekas nebekaltas.Pamestas skaičiavimo matas.Pailsėti pats metas…