Sustoti.Atsiremt į vieną tašką.Neleisti suktis.Nors trumpam. Priglust.Prie ledo.Prie ugnies.Pajusti leiskit man. Kad iki galo.Per visą esmę.Visus taškus įjungti.Eina elektra. Suprasti.Ir pabusti –Gyvenimas nėra trumpa avantiūra.O gal yra..?
Mes nesuprantam nieko…
Kodėl mes nesuprantam nieko?Tyli naktis ant balto sniego.Nugriuvo.Guli. Ir nebyliai žvaigždžių akim nužvelgia tyrą,Gaivų orą.Tamsu.Reikėtų sugalvoti norą. Žvaigždė nukrito.Nusirito gest už horizonto.Kas bus?Kodėl? Paduok man ranką.Skaidriam sapne.Gal net gerai,Kad šitaip baisiai nieko nesuprantam…
Meilė.
Tas meilės švelnumas!Susipynęs tarp pirštų.Kaip šilkas.Kaip siūlai šilkiniai.Pinti į pynutę. Gyvybę šilkverpiui kainavo ši minutė.Akių ugnis karšta.Ir kartūs dūmai.Rastis ar netektis?Svaigus artumas. Akmuo,Žarijos užanty.Sudegę kūnai.Tai meilė ir mirtis –Absoliutus bendrumas…
Juoda katė tamsiame kambaryje…
Surask juodą katę tamsiam kambary.Atverki duris.Pažiūrėk man į sielą.Būk mielas. Gal veidrodis būsi?Gal man pasakysi?Gal katę pavysi?Išmesi? Išvysi.Nes drąsko man sielą.O gal neišvysi.Katės tamsiame kambary. Pro atvertas duris ji pabėgo.Tuomet kas gi drąsko man sielą?Būk mielas –Surask. Atsakyk!Tik sunku rasti katę tamsiam kambary.O ypač,Jei jos ten nėra…
Apie poetus…
Nejaugi žinai,Kaip atrodo kažkoks poetas?Tik vėjas ūbauja tarp medžių.Neranda,Vargšas,Niekada sau vietos. Ir tarp dangoraižių jis ūbauja taip pat.Tenai aukštai net daug liūdniau.Taip pratisai.Ir vilkas kaukia.Ar matai geltonas jo akis?Ar pažiūrėsi tu į jas? Ir ką tau vilko akys pasakys?Apie vienatvę.Vienišo poeto.Kaip vilkas kaukiančio.Kaip vėjas.Ieškančio sau vietos…
Nebijau audros…
Aš nebijau audros,Nes aš pati esu audra.Ir neklausau jėgos,Nes aš esu jėga. Klausau tiktai gamtos.Jos žodis paskutinis.Nes biologijos jėga.Sugniuždo primityviai. Norėčiau nebijot kančios.Tik būt nenoriu aš kančia.Norėčiau nebijot klaidų.Tiktai nenoriu būti niekieno klaida…
Skiriu D.B. Ji turi būti mylima.
Kai moteris yra graži.Ji turi būti mylima,Ji turi būti reikalinga.Kai ji protinga. Kai stipri.Jai reikia dėmesio.Jai reikia supratimo.Jai reikia šilumos. Kai moteris yra.Jai reikia sielos draugo.Jai reikia to,Kuris ją saugo. Jeigu yra žmogus.Jam reikia.Kol jis yra šioj žemėj,Kas bebūtų…
Vienatvė.
Aš bėgu nuo vienatvės.Nemėgstu vienišumo.Tik ta vienatvė iš paskutiniųjų,Vis kimba prie manęs.Kaip girtas kimba griūdamas į tvorą.Kabinas į mane. Aš vis bandau ištrūkt,Kaip musė,Kai pamato vorą.Artėjantį iš savo seilių nupintu tinku.Vienatvėj net sustingsta ir virpėt nustoja oras.Jos bijo laikas. Laukia.Kol praslinks pro šalį.Ir pats vėluoja.Kol galų gale praeina.Pasibaigia vienatvėje.O ji nebijo nieko…
Ir taip, ir ne…
Ir taip, ir ne.Vienam delne.Kvėpavimas –Įkvėpti ir iškvėpti.Pakeisti viską. Tiktai nieko nepakeisti.Tų žodžių, žvirblių, jaučių…Jaučiu.Nebepareis niekuo.Įpilti ir išgerti. Ir apsvaigti.Ir neapsvaigęs,Tikras būti tuo pačiu metu.Nes būsi tu.Nors taip seniai visai jau nebe tu…