Skiriu S.M. ir J.V. Atsikeliu ryte liūdna. Pati nežinau, kodėl. Kažkoks keistas kosminis ilgesys. Gal ką liūdno prisapnavau? Pasiduoti ar kovoti? Jau žinau. Jau buvę. Mano liūdesiai, pykčiai, net sielvartai ir džiaugsmai su palaimos jausmu vaikšto poromis vienas paskui kitą. Net ne poromis. Eilute. Džiaugsmas, liūdesys, laimė, sielvartas, pyktis, meilė, neapykanta, gerumas ir taip be…
Išeik.
Išeik. Kiekvievas turime išmokti savo dainą.Pavasaris išeina, o žiema ateina.Išeik. Ateisi ryt.O gal ateis jau kitas.Tada išauš toks naujas, nematytas rytas.Bus viskas balta ir švaru.Išeik. Gyvenimas išeina ir gyvenimas ateina.Ir vėl. Ir vėl. Ir vėl. Išeik.
Pareini ir tyli.
Pareini ir tyli.Išeini – tyla.Nusileidžia sutemos nebyliai.Nesakysiu niekam, kaip yra. Nesakysiu niekam, jeigu skauda.Nesakysiu niekam niekada.Aš nurysiu tyliai savo raudą.Pasiliksiu sau, ko nebėra. Vakaras. Tyla. Ir nesakynės…Niekam, niekas, nieko. Niekada.O gal rytas, bet jau pakasynos.Tų jausmų, kurių seniai nėra…