Aš kažkodėl vis vien tikiu, kad gyvenime viskas susiklosto taip, kaip turi susiklostyti… Žinau, tam neturiu jokio logiško paaiškinimo. Tik tikėjimą ir didelį norą, kad taip būtų. Gal man taip paprasčiau gyventi? Nes tada dėl nieko nereikia stengtis. Ir, žinot ką? Aš esu žmogus, kuris niekada nesistengia. Na gerai, aš juk niekada nesakau niekada. Nėra…
Kai pradėjau rašyti.
Kai pradėjau rašyti, turėjau vieną labai svarbią idėją – rašyti tiesą. Paskui rašiau daug visko. Nuomonės ir požiūriai keitėsi arba ne. Supratimas, kad nėra vieningos ir vienintelės tiesos nepasikeitė. Nežinau, kaip ją rasti, kaip ir seniau nežinojau. Tik tas vienas dalykas bado akis, badė seniau ir, matyt, taip bus visada. Labai baisi neteisybė vyrauja pasaulyje.…
Nepykit ant poetų…
Nepyk ant keistuolio poeto.Poetui nerūpi rytoj.Poetas neranda sau vietos.Gyventi šioj žemėj kietoj…Poetas iškoštas per sietą. Sidabro baltų debesų.Būt lygiai ramiai sulygiuotam.Poetui be galo baisu.Jei vaikščios poetas tvarkingai –Jis kūkčios liūdniausiu balsu… Poetui senamiesčio stogas –Seniai nuvažiavęs toli.Ir gatvės jo visos –Jos tokios,Kad tik pasiklysti gali… Nepykit ant vargšo poeto.Jei jį susitiksit kely.Supraskit,Poeto buveinė –Išplaukę jo…
Lengvučio eilėraščio norisi…
Kažko lengvučio norisi –Apie ilgas,Purias blakstienas.Apie rasotą žvilgsnį po jomis.Dar apie žemuoges… O tu sakai –Žiema už sienų!Snieguotos ir apšalę.Lauke sustiro grindinio plytelės.Kokių tau žemuogių? Kokių ilgų blakstienų?Kokių rasotų žvilgsnių?Dar gal kamanių tau?Bet man taip stipriai norisi.Ir vis labiau…
Negaliu kitaip.
Negaliu ar nemoku.Po lietum kartais šoku.Ir suvokiu –Straksiu,O ne šoku.Kartoju. Tą pačią dainą.Tą pačią klaidą.Žiūriu tą pačią laidą.Ištraukiu elektros laidą.Sustoju.Ir vėl kartoju. Tą patį šokį.Tą pačią dainą.Tą patį kiną.Tą patį suvokimą –Kitaip negaliu.Kitaip nemoku…
Tiesiog.
Nelipu ant ledo.Laukiu kol jis ateis pas mane.Karštą dieną.Kai bus naujiena.Ledas.Ir stebuklas. Nešoku nuo krioklio.Į šaltą versmę.Mane ten neša rami srovė.Skaidri,Nors gili gyvenimo upės tėkmė.Sėkmė. Nepuolu į ugnį.Ugnikalnio gili bedugnė.Karštis tampa šiluma savaime.Bereikalinga baimė.Kam man?Renkuosi laimę. Tiesiog…
Pasigailėjimas.
Padėkit man.Tiesiog padėkit.Ištieskit ranką tyliai.Paglostykit ir pagailėkit. Ir patylėkit.Žodžių nebereikia.Ir metafizikos čia visiškai jokios nėra.Yra tik liūdesys. Kažkur toli užuojauta yra.Ar aš buvau gera?Gal negera.Bet ar pasigailėjimui čia vietos dar yra?
Ar žinojot, kad žirafos nemoka kalbėti?
Kažkaip nei šis,Nei tas,Kai žodžių nerandi.Tik begalinis nerimas širdy. Kažkoks ir iš kažkur.Kaip žirafa,Kuri nemoka net kalbėti.Vienintelė pasauly. Tik žiūrėti liūdnom akim.Tarytum ir esi visai vienintelė.Visam margam pasauly.Kaip žirafa nemokanti kalbėti…
Visada yra.
Galimybė visada yra.Kartais mažytė.O kartais –Didelė ir stora. Kartais –Sunkus vandens lašas.O kartais –Lengvutė snaigė. Kartais lėta.Lyg šliaužtų per stiklą sraigė.Kartais labai reta.Bet greita. Maža ar didelė.Kartais sunki.Kartais lengva.Išeitis visada yra…
Gera.
Šis dalykas įvyko.Tik todėl, kad esu gera.Nors geras yra tik Dievas.Mūsų gerumas yra žolė.Želianti pievose. Žaibas trenkia į žemę.Dega kupetos.Dega šienas.Nenori būti vienas?Neerzink manęs. Nesu Dievas.Sudegs visos pievos.Ir tavo.Ir mano.Paskui įvyks dalykai. Nes noriu būti gera.Kaip Dievas.Bet kas iš to?Išvadas pasidarysim po to.Tik jau bus per vėlu…