Aš būsiu ten, kur būsi tu.Iškelsiu galvą, išsitiesiu.Atsilošiu. Švies saulė į akis.Apakins. Prisimerksiu. Jei lis lietus – nupraus pakeltą veidą.Riedės per skruosus. Ašaras nuplaus.Ir šypseną nutrins. Nublukins plaukus.Išgrauš raukšles ir raukšleles. Jose ištirps ledukai. Sniegas.Šerkšnas. Kai saulė vėl sušildys.Tik raukšlės neištirps. Ar lis lietus.Ar snigs. Ir nebebus tavęs. O gal manęs pirmiau…
Ji.
Nėra stipresnio narkotiko.Svaiginančio.Nėra geresnio vaisto.Gydančio. Nėra baisesnio nuodo.Žudančio.Nėra. Žmogus nesugalvojo.Dievas sukūrė. Ar gamta? Kad būtų tąsa. Tik tam?Būtų žiauru. O kas sakė, kad nėra?Viltis. Tikėjimas. Bet stipriausia yra ji.Tikrai taip. Meilė.
Gyvenimo ruletė. II dalis.
Deja. Nieko nėra liūdniau už tai,Kas beviltiška. Ar suprantate?Neišvengsite ilgesio. Loškit dabar.Statykit ant kortos visą turtą. Nes kas nestato milijono.Jo neišloš. Sakau jums,Nes stebiu jus iš šono.Jūs tikrai prarasite tą milijoną kažkada… Tokia yra visų lošimų pabaiga.Iš pinigų, iš turtų, iš nuosavybės,iš vilties, iš svajonių iš realybės,Iš tiesos, iš meilės, iš gyvybės…Iki mirties…
Gyvenimo ruletė.
Nevertinam to, ką turim,Kol neprarandam. Taip yra.Nematom pravirų durų.Pamatom tik sieną užmūrytą. Toje vietoje, kai atsimušame kakta.Kai suprantame, kad istorija pabaigta.Norime ją išgirsti nuo pradžių.Norime pakartoti. Norime pradėti kortuoti,Kai jau nebeturime, ko statyti ant kortos.Kai viskas jau pralošta, norim bandyti.Dar kartą. Dar nors vieną vienintelį kartą…Deja…
Pailsėkim susėdę pavakary…
Pailsėkim pavakary. Tyliai. Pasėdėkim.Susiglaudę. Švelniai. Apsikabinę.Juk žinom – bus gerai. Tada.Tikrai. Visiems. Ir man. Ir tau.Ir mums. Ir jiems. Ramybė. Tyla. Gėris. Prieblanda.O gal šviesa. Akyse. Širdyje.Mintys aiškios. O gal tuščia galva.Kam kankintis? Stengtis?Persistengti. Skubėti. Dirbti. Kentėti. Kam? Pailsėkim pavakary.Ramiai. Pasėdėkim. Tyliai.Susiglaudę. Rankom susikibę.Užsimerkę. Arba žvelgdami tolyn.Į pavasarį. Pavasariop. Pavasaryn…
Ratais.
Sukame ratus aplink tuos,Kuriuos mylime.Kaip gandrai dangujeAplink savo gandralizdį. Kaip ryklys aplink auką,Kai daro analizę – kiek svorio,Kiek kąsnių, kiek kraujo.Ar pajus kažką naujo. Ar viskas taip pat.Lyg lėtas siūlų sukimas į kamuolį.Tartum bitės į avilį. Spiečiumi.Gal mokėdamos medumi. Gal lėta mirtimi šaltą žiemą.Nežino nei vienas. Kaip vorasTą kamuolį siūlų į lengvą voratinklį.Tartum ratas ar…
Nauja pradžia
Tyla. Tamsa ir tuštuma.Gal vienuma. Gal nykuma.Be nieko. Nieko.Prasidės nauja pradžia.Kaip uraganas. Bus daug daugiau šviesos ir karoliukų.Mažų spalvotų gabaliukų.Ryškių, blizgių ir paauksuotų.Naujovių kultui paaukotų.Chaosas. Liepsnos. Tunelis. Nauja vaga.Kažkam pradžia, kažkam jau pabaiga.Ir kas po ko?Gimimas, kraujas.Ar mirtis ir kraujas? Laiptelis naujas.Kelias naujas.Ir nauja tiesa.Drakonas mirė ir naujam drakonuiParuošta nauja trąsa…
Buvimas.
Buvimas mano keistas būna –Praskydęs ryto rūkas, pievos,Snaigės pūkas, pakibęsTarp dangaus ir daugelio kitų pūkų.Lygumas ir platumas neartų laukų. Tai stebina. Stebėsiuos visą laiką.Ir verksiu, kai norėsiu. Juoksiuos,Kiek galiu. Darysiu visiškai ne tą,Ką reikia ar turiu.Kaip užsispyręs mažas vaikas. Nesu skolinga niekam.Nei arimams, nei pūkams.Nei rytmečio rūkams.Nei pievoms toms.Anei pačiam buvimui…
Būti ar nebūti?
Tai būti ar nebūti?Turėti ir pražūti?Ar nieko neturėti niekada?Ir neprarasti? Surasti, o suradus vėl pamesti?Ar nesidžiaugti radus?Bet už tai neverkti,Kada išeis. Karštai ir su ugnim,Bet ir su dūmais?Kaimynams girdint pykčius ir artumą?Ar tyliai viską? Nes juk laimė myli tylą.Ar meilė žudo, ar augina?Vaisius ar piktžoles ant kapo?Šekspyras neatsako… Reikės nutart pačiam…
Palaukim…
Raudona žara.Jau nebėra to, kas buvo.Supuvo. Šakos. Lapai.Kapai. Atrodo. Palaukim ryto kito.Ir vėl žara. Raudona.Dar nematyta.Švinta. Dangus gyja. Vijokliai virves vija.Aplink medžių kamienus.Šakas. Jos atgijo.Jos kaip buvo. Lapai žali labai. Nesupuvę.Palaukim ryto. Ir vakaro.Kito. Ir vėl bus kaip buvę…Šakos, lapai, vijokliai…