Mane dažnai kankina blogos nuojautos. Būna, naktį pabundu išpilta šalto prakaito, širdis daužosi kaip paklaikusi. Kažkas bus. Kažkas negero. O vieną kartą mačiau vidury miesto vidury judrios gatvės sutraiškytą žiurkę. Važiavau pro šalį, sustojau kamštyje ir pamačiau. Tarp daugybės mašinų, būtent man už lango, iš paties ryto. Tada pagalvojau vėl – kažkas bus. O kartais…
