Didžiausias deimantas karūnoj.Kainuoja brangiai.Pinigais.Ir savo kūnu.Už išsvajotą lobį moki. Aplinkui liejas kraujas kaip vanduo.Ir vasara praeina.Ir ruduo.Ir metai bėga.Mokame laiku. Pradėti reikia būnant dar vaiku.Sijoti.Per skausmingą norų sietą.Draugus. Svajones. Auksą.Už tą svarbiausią deimantą gyvenimo karūnoj. Išmoksti atnašauti auką.Daugiau jau nieko nebelauki.Kai jį turi.Tu puikiai supranti –Kad tavo sudaryti sandoriai yra geri…
Viskas gerai.
Galvokim, kad viskas gerai.Ar sutinkat?Plevena lengvutis voratinklio tinklas.Miške ant žolės.Tarp eglučių. Sakykim, kad viskas gerai.Tarp eilučių.Sutilpti net visas gyvenimas gali.Kaip briedis keliu.Jis praeina pro šalį. Ramiai.Jau užtenka kasdienių skandalų.Paleiskim šią vasarą eit iki galo.Pailsim.Sutinkat?
Akimirka.
Tas meilės jausmas tik laike,Ne erdvėje.Matai tik tai,Kas buvo vakar.Truputėlį šiandien. Būrys mylėjusių per amžius susirinkęs.Mylėję gal metus.O gal kelias dienas.Rytoj kiti būriuosis.Vienas kitą glostys. Švelniai lies.Bučiuosis.Trumpai akimirkai.Ne amžiams.Gal tą akimirką esi tarp jų. O gal jau tarp kitų…Tų paliktų.Nemylimų.Nereikalingų niekam.Ir tai, ir tai – viena akimirka tiktai…
Kriauklelės…
Delne balta trapi kriauklelė.Po kojom karštas smėlis.Žvilga jūra.Padangės giedras mėlis.Švelni banga lengvai krante sugūra… Kriauklelės didelės ir tvirtos.Perlai viduje.Gilu. Tamsu. Vėsu.Iki bedugnės vienas žingsnis.Gelmių pabaisos juodas žvilgsnis. Tiesiog pakrantės smėlis.Kriauklių nematyti.Žiūriu į jūrą ir mąstau –Ką man daryti?Kurią kriauklelę rinkis?
Aš esu dėl tavęs.
Aš esu dėl tavęs.Jei verkiu – apkabink.Aš tikiu.Kad ir tu dėl manęs.Nors tyli.Būk šalia. Aš galiu išgyventi.Atleisti.Pamiršti.Dėl tavęs net numirti.Aš vis dar galiu.Esu dėl tavęs. Paskutines jėgas atidavus.Iki lašo visai paskutinio.Paskutines sekundes esu dėl tavęs.Neišeik.Nes daugiau nebebūsiu.Ir rytojaus daugiau nebebus…
Toli toli.
Ten toli toli.Toliai tolimiTau manęs kažkada reikėjo.Ten labai toli buvom artimi.Saulė leidosi ir tekėjo. Ten toli toli.Toliai tolimi.Buvom mes kartu.Aplink saulę ratu.Mes skriejom. Ten toli toli.Toliai tolimi.Meile šventai tikėjom.Klausėmės ir tylėjom.Atrodo, tikrai mylėjom. Ten toli toli.Toliai tolimi.Tai patirti nors kartą verta.Taip labai toli, taip labai seniai.Apkabink paskutinį kartą…
Kasmet…
Taip visada.Kasmet ateina dienos.Kai laukti pradedu rudens.Labai pabūti noriu vienas.Nenoriu jūrų, upių, ežerų.Vandens. Geriau šiltos,Taip saldžiai kvepiančios namais arbatos.Jau noriu rūko.Krentančio geltono ir raudono lapo.Jau noriu storapadžių su raištukaisO gal su užtrauktukais batų. Tik vis anksčiau kasmet ateina tokios dienos.Kai pavargstu nuo šurmulio.Kai erzina kaitra kieme už sienos.Žiedai, drugeliai, žaluma ryški kasdieną.Kas metai vis labiau…
Gyvenimas.
Rami, lėta dienų tėkmė.Lyg pagalvė pūkinė.Ji migdo nors yra nepatogi.Per daug išskydusi. Štai amžių pagalvė –Jau kitas lygis.Tarytum grikių lukštai.Kvepia medumi. Tarsi gulėtum pievoj.Saulė šildytų ir šviestų.Toli.Pabėgus iš triukšmingo miesto. Šešėliuose galingų medžių.Paslaptingų.Mes gulinėjame.O gal plačiam rugių lauke. Gyvenime.Žolynų labirintuos.Šioj valandoj, minutėje šioje.Sraunioj sekundžių tėkmėje…