Taip visada.
Kasmet ateina dienos.
Kai laukti pradedu rudens.
Labai pabūti noriu vienas.
Nenoriu jūrų, upių, ežerų.
Vandens.

Geriau šiltos,
Taip saldžiai kvepiančios namais arbatos.
Jau noriu rūko.
Krentančio geltono ir raudono lapo.
Jau noriu storapadžių su raištukais
O gal su užtrauktukais batų.

Tik vis anksčiau kasmet ateina tokios dienos.
Kai pavargstu nuo šurmulio.
Kai erzina kaitra kieme už sienos.
Žiedai, drugeliai, žaluma ryški kasdieną.
Kas metai vis labiau ir vis dažniau
Aš būti noriu vienas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *