Aplinkybės.

Kaip gaila,Kad mus,Tokius ypatingus,Nugali menkos aplinkybės… Kaip liūdna,Kad melodijos skamba,Nors jų tokia galybė,Tik septynių natų kiekybėje… Melodija griebianti už širdies.Ar jaudinantis kino filmas.Baigiasi.Ir jokios aplinkybės negali jų pailgint… Visų formų gyvybėsTuri pabaigą.Bet kokiomis aplinkybėmis.Kaip gaila…

Aš ne čia…

Aš visą laiką esu kažkur.Kažkokioje paralelinėje visatoje.Jūs mane matote,Bet aš jūsų – ne. Galite bandyti paliesti mane.Tik tada gal jus pamatysiu.Gal kažką pasakysiu.Nesu holograma. Tik tas gyvenimas,Kuris tarytum ne čia,Yra mano didelė drama.Kur jis? Tas tikrasis?Tas gyvenimas.Pradeda imti nerimas.Viskas menama… Tuomet pabundu.Ir pamatau –Aš vis vien esu paralelinėje visatoje.Aš nesu čia…

Kalta ar nekalta?

Aš galiu būt kalta,Jeigu tau šito reikia.Aš galiu būt kalta.Ir už tai,kas neveikia.Ir už vystantį žiedą.Už artėjančią žiemą.Už pasaulį po saule. Jei nebus net pasaulio,Pasakyti galiu,Kad nuėjom visi neteisingu keliu.O tą kelią –Galiu pasakyt –Aš parodžiau.Argi gali pakeisti kažką mano žodžiai?Kaltas tas ar anas? Kaltas, nes pasiklydo.Kaltas piktas pavydas.Koks gi skirtumas kartais,Kas nekaltas,Kas kaltas?Ar kalti…

Klydau ir įklimpau.

Išėjau už krašto ir ribų.Išėjau į girią, kur gūdu.Nuėjau gilyn ir pasiklydau.Nuėjau ir supratau, kad klydau… O gal aš nekystu?Gal esu teisi?Gal pasaulis klysta?Klysta jie visi. Klysta jūra, kopos.Pušys sengirėje ir pati giria.Ta, kur pasiklydau.Klystu kurioje. Mes visi suklydę.Įstrigę tarp šakų.Įklimpę ir įsmigę inkliuzaiNeišbridę iš gintaro sakų…

Kartais per milijonmečius kažkam iš milijardų…

Būna per šviesmečius kartą.Kartais visatos kertasi.Jungiasi žmonės aortomis.Išpranašauja taip kortos jiems. Taip liepia vagos iš delno.Kad kalnas eitų pas kalną.Į milijonmetį kartą.Žaibas taip tiksliai kerta. Vos keletas iš milijardų.Neskęsta, nors audroje nardo.Į liepsną skrenda drugeliais,Bet ten tik prasideda kelias. Gali nepataikyt nei karto.Stebuklų daryt nieks nemoka.Bet meile tikėti verta.Mylėti vis vien apsimoka…