Negaliu ar nemoku.
Po lietum kartais šoku.
Ir suvokiu –
Straksiu,
O ne šoku.
Kartoju.

Tą pačią dainą.
Tą pačią klaidą.
Žiūriu tą pačią laidą.
Ištraukiu elektros laidą.
Sustoju.
Ir vėl kartoju.

Tą patį šokį.
Tą pačią dainą.
Tą patį kiną.
Tą patį suvokimą –
Kitaip negaliu.
Kitaip nemoku…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *