Šiuo metu dramatiškai kariauju savo asmenines kovas. Bandau galva pramušti sieną, ranka sustabdyti važiuojantį traukinį. Kovoju su vėjo malūnais. Lyg Don Kichotas. Nors aš greičiausiai labiau panaši į Sančą Pansą. Savo gyvenimo būdu, savo pažiūromis, savo filosofija. Tas karas yra mano, niekieno kito. Jis nėra už žmoniją, nėra už tėvynę. Ir visai turbūt ne už…
Žinote, kokio jausmo labiausiai gailiuosi ir nemėgstu savyje? Pykčio. Aš labai slepiu jį. Nematau nieko gero pyktyje. Jokios naudos nei sau, nei pasauliui. Bet juk čia mano išpažintis. Todėl prisipažįstu. Esu du viename. Man patinka būti filosofe. Kažkuo, kam neegzistuoja nei laiko, nei erdvės kriterijai. Gera atsiriboti nuo šios realybės. Nuo tuštybės, nuo laiko skirstymo…
