Sutikau seniai matytą žmogų. Tokį, su kuriuo rimtų reikalų turėjau prieš kokį ketvirtį amžiaus. Sako man tas žmogus, beje, man labai mielas: su tavo charakterio savybėmis, kokias tu tada turėjai, aš galvojau, tu padarysi didelę karjerą. Ir kad strigo man tie žodžiai! Kad strigo! Nuo to laiko galvoje sukasi daugybė įvairių minčių apie tai, tik…
Mielasis Kalėdų seneli…
Filosofė prie nieko neprisiriša. Prie švenčių taip pat. Bet neprisiriša ji ir prie to, kad prie nieko neprisiriša. Vadinasi, jei noriu, galiu pabandyti šventiškai: „Sveikas, mielasis Kalėdų seneli, aš labai noriu išlaikyti savo vyrą. Išlaikyti ne ta prasme, kad nepabėgtų, o ta prasme, kad finansiškai. Ar galėtum man kitiems metams duoti tiek pajamų, kad mano…
Stipriau, giliau, rimčiau arba galva po pažastimi.
Sakot, galima daug rimčiau, giliau ir stipriau? Sutinku. Ir aš taip galvoju, kad noriu pagaliau kažkaip stipriau. Gerai būtų savo galvą po pažastimi neštis. Būtų stipru. Ir visai realistiška. Nes galva yra viena, o kūnas visai kas kita. Ir pažastis. Dar kažkas kito. Viskas tikrai yra daug rimčiau ir žymiai giliau. Mes braidome tokiais paviršiais,…
Nesuprantu…
Apie ką tik aš nerašiau. Apie viską, ką suprantu, kas užeina, suima staiga arba ilgai bręsta ir kankina… Kai sugalvoju, kad noriu pasipasakoti, matau, kad kartosiuosi, nes rūpi vis tas pats. Nerašiau tik apie tai, kas nerūpi. Apie tai, ko nesuprantu. Tada pagalvojau, o apie ką aš labiausiai nieko nesuprantu? Apie valdžią. Štai kas yra…
Pagalvojau, kad pagalvojai, kad pagalvojau…
Filosofė turi labai aiškių nuomonių kai kuriais klausimais. Ne visais. Ir ne visada tas nuomones pasako. Ir ne visada net gyvena taip, kaip galvoja. Deja. Bet nuomonę turi. Ir viena iš jos nuomonių yra tokia: žmogus gali būti laimingas tik tada, kada gyvena kaip nori. Ach, kaip baisu! Kaip egoistiška! Vienu žodžiu, kaip baisiai negerai…
Ji karts nuo karto pateka…
Prieš pradėdama rašyti, specialiai pasiskaičiau apie kai kuriuos terminus. Nors istoriją noriu pasakoti daugiau fantasmagorišką, negu paremtą moksliniais faktais, bet noriu būti etiška. Pasitikslinau, galima, mano supratimu… Taigi, sakykim, kad yra tokia planeta. Dangaus kūnas. Gal kažkokios kitos planetos satelitas. Aš ją įsivaizduoju tokią šaltai mėlyną. Ne tokią jaukiai margai žydrą, kaip žemė. O nemaloniai.…
Mano mielas pakeleivi…
Labas, mano mielas pakeleivi. Kartais ypatingai džiaugiuosi, kad tave turiu. Žinai, tomis sunkiomis akimirkomis, kai kažkas pataiko į jautrią vietą. Į tokią, kurią esi pamiršęs, kad turi. Arba stengiesi pamiršti. Ir tik šmaukšt – taikliai tiesiai būtent ten. Kaip elektros smūgis. Ar netikėtas gyvatės įkandimas. Ar dūris į nervą. Na, visi tokie malonumai kartu paėmus.…
Noriu išsiaiškinti…
Norėčiau atlikti apklausą. Nors žinau, ji nebūtų objektyvi. Bet man labai smalsu. Kiek žmonių pasaulyje barasi? Čia tikrai nuoširdus klausimas. Nes kiek domiuosi, tai tie, iš kurių visai nesitikiu, sako, kad barasi. Pasirodo. Ir stipriai. O tie, kur aš įsivaizduočiau pagal jų charakterį, turėtų bartis, sako, kad visai nesibara. Tada aš galvoju, gal tie barimosi…
Gėrio ir laisvės paieškos
Ar įmanoma sukurti geresnį pasaulį? Pasaulį, kuriame žmonės būtų sąmoningi ir laisva valia rinktųsi būti geri kitiems? Ar pasaulio problema yra tame, kad niekas nežino, kaip yra geriau? Ir taip, ir ne. Štai ir dilema. Pačiame atsakyme. Plačiąja, teorine prasme, visi žino, kaip turi būti. Dauguma. Problemos prasideda ties sprendimu. Ties būdo pasirinkimu. Ties tuo,…
Žymės
Gimdami mes atsinešame karkasą. Tiek išorinį, tiek vidinį. Karkasą, kuris yra esmė, kuris niekada nepasikeis. Jį pajudinus sugriūna visas statinys. Tik per gyvenimą dar labai daug kuo tas karkasas yra apkraunamas, išdailinamas ir pažymimas. Numeriais. Ir mistiniais ženklais. Žymėmis, kurių kartais nei mes patys, nei niekas kitas nesugeba perskaityti. Ant trobelės pamatų nepastatysi pilies, tas…