Pasaka be galo.

Versmė. Tėkmė. Krioklys.Kritimas. Riksmas.Vandenynas.Ryklys. Juoda akis.Banga. Stipri jėga. Į krantą smūgis.Išgelbėtojo aukštas ūgis.Svaigimas. Samonė.Nesąmonė.Nauja karšta banga. Kilimas ir plaukimasVėl srove. Krioklys.Ir vėl kritimas.Pabaiga.Ir vėl nauja banga. Be galo pasaka.Kaip vilkas rijo ašaką…Kaip springo. Gėrė vandenį.Kaip skendo šaukšte.Kaip krito krioklyje iš milžiniško aukščio…

Kometa.

Tu trankaisi į mano orbitą.Bandai ją suskaldyti.Kaip meteoritas.Įskristi. Užkurti. Padegti.Atimti ramybę. Priversti mėgti.Šešėlius. O aš mėgstu ryškią šviesą.Ledynų ir sniego tiesąTu man neši. Sustingsta visiMano įsitikinimų daigai.Nuo tavo gėrio ir grožio.Dėl kurio tu svaigai. Lyg nuo smilgų ir samanų magijos.Kometos fantazijos.Svetimkūnis mano orbitoj.Mano visatoj.Mano teleskopai tave mato.Atmetu. Nepriimu. Šalin skrisk. Kitur nukrisk.Degink. Tirpdyk. Valdyk.Kitą negyvenamą…

Ežeras.

Vandens paviršius lygus ir juodas.Bangų jam visai nereikia.Jame atsispindi mėnulis.Žuvys dugne kažką veikia.Gal tyliai guli. Gal šnekučiuojasi savo kalba.Gal nepasidalina kaldra.Jos giliai.Joms ramu.Joms nerūpi mėnulis. Tas mėnulis žuvims yra apskritas nulis.Mėnulis dangui.Dugnas žuvims.Ramybė mano ir jūsų mintims.Ežero paviršius šiandien lygus.

Užplaukia.

Būna. Vakare užplaukia poeto šešėlis.Užslenka. Diktuoja eiles.Tik spėk klausytis.Gaudyti mintis. Dairytis. Sklando tyliai virš galvos it šikšnosparnis.Per petį trankiai šaudo kaip minosvaidis.Švilpdamos lekia mintys.It kulkos. Kuklios ir nelabai. Nieko nesumelavai?Klausiu poeto šmėklos.Nežinau, sako, tai tik eilės.Apie nieką. Ir nuslenka toliau…

Grožis.

Kiekvieną dieną kurti grožįNėra lengva.Paimti kito ranką.Ją paliesti.Iš smėlio kurt pilis. Ir tiltus tiesti.Statyt ir griaut tuos tiltus.Ta pačia lengva ranka.Stebėti, kaip atplaukusi bangaSugriauna viską. Ant kranto lieka vien pilka puta…Kažkam graži,Kažkam jau negraži.O grožį kurti reik iš to, ką beturi.Kasdien…