Būna. Vakare užplaukia poeto šešėlis.
Užslenka. Diktuoja eiles.
Tik spėk klausytis.
Gaudyti mintis. Dairytis.

Sklando tyliai virš galvos it šikšnosparnis.
Per petį trankiai šaudo kaip minosvaidis.
Švilpdamos lekia mintys.
It kulkos. Kuklios ir nelabai.

Nieko nesumelavai?
Klausiu poeto šmėklos.
Nežinau, sako, tai tik eilės.
Apie nieką. Ir nuslenka toliau…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *