Kažko lengvučio norisi –
Apie ilgas,
Purias blakstienas.
Apie rasotą žvilgsnį po jomis.
Dar apie žemuoges…
O tu sakai –
Žiema už sienų!
Snieguotos ir apšalę.
Lauke sustiro grindinio plytelės.
Kokių tau žemuogių?
Kokių ilgų blakstienų?
Kokių rasotų žvilgsnių?
Dar gal kamanių tau?
Bet man taip stipriai norisi.
Ir vis labiau…
- Negaliu kitaip.
- Nepykit ant poetų…