Prieš mane knygutė su vaikiškomis istorijomis. Štai būrys paršelių, nors gal ir bebrų, ne tiek svarbu, leidžiasi į šachtą kasti anglių. Jie angliakasiai. Šachtininkai. Gyvūnėlių veiduose linksmos šypsenos. O aš žiūriu ir galvoju – knygutėje daugybė darbų aprašymų, gausybė pasirinkimų, kodėl šie paršeliai – bebrai, ar kas jie bebūtų, pasirinko būtent šį užsiėmimą? Akyse mirga…
Aš esu stovintis laikrodis
Aš esu stovintis laikrodis. Žmogus, kuris nežino, ko nori, todėl kažko laukia. Rodyklė nesisuka, sukasi tik laikas. Ratu. Nors ne, laikas juda tik į priekį. Bet, o stebukle, net stovintis laikrodis kartais rodo teisingą laiką! Įvykiai teka pro šalį, bet kartais ta srovė užgriebia ir mane. Gal tai ir vadinasi atsidurti tinkamu metu tinkamoje vietoje…
Linkiu Jums sveikatos, meilės ir…
Jei gauname šansą atkeliauti į šį pasaulį, gauname pirmą ir pačią brangiausią dovaną – gyvenimą. Gyvenimą labai mylėjau nuo pat mažens, kiek tik sugebu save atsiminti. Būdama visai vaikas, naktimis liūdėdavau, kad kažkada šis nuostabus žaidimas, vadinamas gyvenimu, baigsis. Ir mano brangiems žmonėms ir man pačiai. Prabėgus nuo tada nemažai metų, dedu lygybės ženklą tarp…