Month: gegužės 2023

Aš šeimininkė savo gyvenime.Ne tik virtuvėje.Šaltas vanduo nuotykių gertuvėje.Verda, kunkuliuoja galvoje.Jausmų pipirai ir druska.Ryte pažadina supurtanti kava. Langai atviri.Vėjas debesis vaikosi.Tiulio užuolaidos plaikstosi.Miltų audra.Kažkas nutiko.Kažko nėra. Cinamono?Kmynų?Laisvės ir vandenynų?Karštų smėlynų?Ledynų?Gvazdikėlių? Išeinu ieškoti.Eisiu keliu per perėją.Juoda ir balta.Perėja ir kava.Šiandien juoda.Rytoj balta. Gyvenimo šeimininkė virtuvėje.Kepu kiaušinienę.Ar gaminu vakarienę.Arba keliauju nuotykių ieškoti.Savo pasaulio susigalvotoKaralienė…

Kartais norisi tą jausmo krioklįSustabdyti.Būna – jausmas sklendžiaKaip erelis.Kartais. Bet jausmai juk būnaIr kaip žvirbliai –Striksi nuo musytės link musytės.Būna juk. Sutinkat?Pasakykit. Noriu pailsėti nuo krioklių.Nuo skrydžių.Nuo sunkių ir didelių jausmų.Trumpam padėkim kryžių.Bent trumpam. Pailsim.

Žmogiškumas. Kaip jis atrodo?Man jis tada, kai niekam nieko nerodau.Tiesiog esu, kas esu.Kaip esu. Tokia, kokia esu. Be kvailų taisyklių,Kurias pati sau sukūriau.Ir kurių turiu laikytis.Ir kitiems nenoriu liepti jų vaikytis. Kvailų be tikslo sukurtų taisyklių.Kaip juodadarbiai kasa anglį kasykloj.Arba auksą. Kam? Ne sau.Kažkam kitam. Tai kam visa tai?Kam? Kokiem galam?Kokiem nežmoniškiem reikalam?Leiskime visiems būti…

Saulė ir karštis balina.Smėlynuose besimėtančius kaulus –Driežo pliką kaukolę ir stuburą.Džiugina.Tingią gyvatę angį,Atšliaužusią į pakelę.Vargina. Kepina.Juodą katiną anr karštos palangės. Ach tas karštis.Jis sukelia tiek jausmų!Kūnas ir kraujas karštas.Lyg mafijozo kerštas.Po Sicilijos karšta saule.Tiek kančios, tiek malonumo.Tiek vargo per tą kerštą.Per tą karštį…

Kartais atrodo taip.Jokiais žodžiais.Jokiais atodūsiaisJokiu kvėpavimu.Niekaip. Nepakeisi.To, kas yra.To, kas buvo.Kas galėjo būti.Kas nuėjo į nebūtį. Kas yra nepakeičiama.Kas yra nepataisoma.Nepasakoma.Neapsakoma.Nutylima. Numatoma.Numanoma.Bet neįrodoma.Dykai neduodama.Nenuperkama. Ir niekur neparduodama.Norėtum, kad būtų.Bet taip jau yra,Kad to nėra.Tik atrodo ir tiek…

Lietaus lašai per stiklą.Saulės šviesa per miglą.Žuvies kiaušiniai – ikrai.Taip tikra ir netikra. Tylėti nepadoriai atvirai.Kalbi, bet nieko nesakai.Gintaras kietas – minkšti sakai.Auksas ant piršto – vieni niekai. Jausmai, kaip didelio paukščio,Kur kyla į kosminį aukštį.Sparnai išskleisti, kad skristų.Akmuo po kaklu, kad kristų. Kaip kometa juodą naktį.Gyventi tam, kad sudegtum.Išnirti į ryškią šviesą.Ir dingti iškart…

Oro pilys migloje. Gotikinė stilistika.Riteris ant žirgo lietuje. Auksinio sapno mistika.Riterio plaukai ilgi. Jie spindi tamsoje.Nukirstos galvos svajonės sudegusioje pilyje. Tiltas per bedugnę tarp kalnų.Žirgas žengia atsargiai. Riteris ramus.Tik žirgo žingsniai aidi. Spengianti tyla.Stokit! Taip nebūna. Viso to nėra! Vaikiškos fantazijos. Iliuzijos, niekai.Gražios pasakaitės, jom tiki tik vaikai.Kodėl gi jos sukurtos? Kokiems tikslams?Nebesutiksi riterių. Jie…

Šešėlis jau ilgas,Nes saulė iš šono.Audra ir žaibai –Susiklostė ciklonas. Jei žemė išdžiūvus,Sutrūkus – tai molis.Kur gilu ir platu,Ten banguojantys toliai. Diena vakarop arba bundame rytą.Nes baigės naktis.Ir rasa jau iškrito.Yra kaip yra ir nėra nieko kito. Jei juoda – ne balta.Jei kraujas – raudonas.Jei duria, tai skauda.Jei auksas – geltonas. Visi, kurie skuba,vėluojančius lenkia.Jei…

Gyvenimas man kalba.Ir filosofija jo paprasta:Girdėk eiles visur.Matyk poeziją. Palaidoje plaukų ilgų versmėjGražios merginos.Vaikučio krykštavime.Spindesy brangių akių. Jaunuolio užsidegime įrodyt tiesą.Ir barnyje žmonių,ir lojime šunyčio.Juoke. Verksme. Tyloj. Visam mene. Gamtoj.Tikėjime ir neapykantoj karštoj.Šviesoj, tamsoj ir prieblandoj.Visatoje visoj. Žvaigždėj. Mėnulyje.Danguj ir pragare.Kiekviename sutiktame.Ir, aišku, savyje.

O tau tai kas?O kas tau tai?Nuo žodžių tu pasijauti keistai.Nuo žvilgsnių ir nuo gestų.Tarytum varnos tave lestų. Nuo judesio. Staiga atvėsta.Pasidengia šerkšnu. Ledu.Ir žmonės du kaip medžiai du –Mediniai stagarai abu. Sausi.Toks vienišas visai esi. Sakyk nesakęs – nepramuši.Ir jį sulaužysi. Ir pats sulūši.Nemuši nieko, bet užmuši.Mes einame visi į mūšį.Ir karui pabaigos nėra…