Month: gegužės 2023

Norisi gražaus švelnaus gerumo.Kartais.Kai po darbo parleki iš miesto.Nori giedro ir žvaigždėto vakaro dangaus.Ir kad mėnulis šviestų. Dieną norisi šviesos, ramybės, saulės.Šilumos, kai nebereikia paltų.Kad pražystų gėlės. Pakalnutės.Pirmosios pavasarinės. Baltos.Norisi gerumo iš tiesų. Kad ištiesti ranką žmogui būtų nebaisu.Ir įbrukt į delną pakalnutę baltą.Ir nueit gatve, per ranką persimetus paltą. Švilpaujant. Jau palto nebereikia.Nes juk…

Šviežutis pumpuras tik – pokšt!Susprogo!Kaip fejerverkas aklinoj nakty!Po ryškią žalią šviesą ir kairėj, ir dešinėj aky! Po linksmą strazdo, grįžusio namo,Dainelę kairėj ir dešinėj ausy.Po naują, šviežią, gaivų jausmą.Kekvieną mielą dieną kiekvienoj širdy! „Ku ku“ gegutės kiekvienoj galvoj!Kasmet naujai.Kasmet lyg pirmą kartą!Vien tik dėl to „Ku ku“ gyventi žemėj verta!

Ar aš galiu kalbėti apie tai,Ko nežinau?Apie juodas dienas, juodas naktisJuodai gyvenančių žmonių?Apie išgedusius dantisPasenusių bedančių slibinų? Apie urvus, kur jie gyvena.Apie tas krosnis,Kur rusena žarijos gęstančių laužų.Apie trobas, kurios paseno,Apsuptos piktžolėm apžėlusių daržų.Ar juodos šachtininkų šachtos teikia peno? Ar aš galiu rašyti apie tai,Ko nežinau, ko nejaučiu?Ko kvapo neužuodžiau iš arti,Ko nemačiau.Aš negaliu, bet…

Sielvarto jūra.Vienatvės vandenynas.Vien šaltos bejausmės bangos –Mūsų kaimynai. Kaip jį perplaukti?Maža vienviete valtele vienišam klajūnui.Don Kichotui,Kovojančiam su vėjo malūnais. Mums kartais atrodo,Kad savo Sančą Pansą turim.Naivuoliai vieniši klajūnai.Šaltoj vienatvės jūroj… Matom stebuklingą horizontą –Saldų miražą.Bet tai tik vėjo malūnai.Suka savo viražus. Moja mums – vienišiems jūreiviams,Juokingiems liūdnojo vaizdo riteriams.Melagingas miražas. Veidmainis.Kritęs aušros angelas. Liuciferis…

Nusibodo gyvenimui ruoštis!Noriu gyventi.Nusibodo puoštis ir dažytis.Noriu dažais taškytis! Suktis, kaip patrakus! Aplink savo ašį.Stipriai kaip žaislinis vilkelis.Linksmai. Kaip paskui savo uodegąSukasi mažas šunelis! Noriu siautėt! Nebenoriu bijoti!Noriu drambliui ant sprando joti!Gaila, kad visiems dramblio gaila.Bet niekam negaila manęs…

Ar lengva? Ar sunku?Linguoti medžiui vėjyje.Siūbuoti. Moti šakomis.Laikytis įsikibus šaknimis. Sunku? Ar lengva?Vėjui pūsti. Nešti debesis.Ir smėlį. Nupūsti rūko mėlį.Nuo kelių. Nuo jūros. Nuo akių. Sunku ar lengva pievai skleisti kvapą?Gaivumo. Ryto, vasaros, rasos.O naktį laukti saulės ir šviesos.Kol vėl ateis, kol mėnuo nusileis. Mėnuliui lengva ar sunku?Valdyt atoslūgius vandensIr žemės šios vaikusIš proto kraustytis…

Pabėkime iš čia kartu.Tik tu ir aš.Tik aš ir tu…Aš tau ištiesiu ranką.Tu ją nutversi. Įsikibsi.Ir plauksime kažkur. Ten, kur užkibsim.Kaip dvi auksinės žuvys.Ant kabliuko.Įstrigsime auksiniame tinkle.Tiktai nespausk sustabdymo mygtuko!Ir skrisime kartu. Kaip du balandžiai.Garsiai gervėms klykiant –Jos švenčia meilės pradžią.Paskui kaip stebuklingi viegaragiai.Mes susiglausime ragais.Ir te prasmenga šis pasaulis skradžiai!

Aš egzistuoju tik šitoj erdvėj.Ne realybėj.Bet taip yra labai gerai.Jokios puikybės. Tai galimybė būt kažkuo kitu.Truputį aš, truputį jis ar ji.Truputį tu.Visai kita gyvenimo kokybė. Kažkas iš kosmoso.Iš pasakos. Iš dūmo.Kažkiek fantazijos.Kažkiek tikrumo… Iš praeities. Iš ateities.Kažkiek kažko matyto.Kažkiek tikros minties.Kažkas kažkaip. Kaip nori. Taip, kaip reikia.Kai bėgti nuo savęs.Ar į save?Bet būdas šis puikiausiai…

Aš galiu plasnotiKaip drugelis virš ugnies.Liepsnoti.Skristi virš vandens.Į jį nupulti. Nerti vis gilyn į dugną.Ten panėrus – atsigulti.Pagulėjus atsispirti.Šokti virš bangųIr vėl panirti. O paskui iškilti.Visiškai tuščiu,Lengvu burbuliuku.Kilt į orą.Vėjo nešama nuskristi. Ir vėl kristi.Nerti. Kilti. Ropštis.Nusiristi. Nusiritus atsikelti.Nusipurtyti pakilus.Eit miegot. Padėti galvą ant pagalvėsIr ramiai užmigti.Šiandien aš galiu.Rytoj jau negaliu.Paskui ir vėl galiu…