Šviežutis pumpuras tik – pokšt!Susprogo!Kaip fejerverkas aklinoj nakty!Po ryškią žalią šviesą ir kairėj, ir dešinėj aky! Po linksmą strazdo, grįžusio namo,Dainelę kairėj ir dešinėj ausy.Po naują, šviežią, gaivų jausmą.Kekvieną mielą dieną kiekvienoj širdy! „Ku ku“ gegutės kiekvienoj galvoj!Kasmet naujai.Kasmet lyg pirmą kartą!Vien tik dėl to „Ku ku“ gyventi žemėj verta!
Nežinau, nemačiau, nejaučiu…
Ar aš galiu kalbėti apie tai,Ko nežinau?Apie juodas dienas, juodas naktisJuodai gyvenančių žmonių?Apie išgedusius dantisPasenusių bedančių slibinų? Apie urvus, kur jie gyvena.Apie tas krosnis,Kur rusena žarijos gęstančių laužų.Apie trobas, kurios paseno,Apsuptos piktžolėm apžėlusių daržų.Ar juodos šachtininkų šachtos teikia peno? Ar aš galiu rašyti apie tai,Ko nežinau, ko nejaučiu?Ko kvapo neužuodžiau iš arti,Ko nemačiau.Aš negaliu, bet…