Iš kur tas keistas,
Senas jausmas –
Kažkas mus stebi iš šalies…
Tarytum žiūri iš už kampo.
Tarytum už virvučių tampo.
Tarytum valdo kaip lėles…
Kai liepia – mes valgom.
Mes miegam, mes verkiam.
Kai reikia, mes švenčiam.
Nenorim, bet kenčiam.
Kažkas mus paliečia.
Suklusti pakviečia.
Apakina.
Šviečia šviesa į akis.
Nematom, bet tikim.
Nežinom, bet jaučiam.
Nenorim, bet stebi.
Kažkas iš šalies…
- Nes esam tokie tikri…
- Sniego žmogus.