Nejaugi žinai,
Kaip atrodo kažkoks poetas?
Tik vėjas ūbauja tarp medžių.
Neranda,
Vargšas,
Niekada sau vietos.
Ir tarp dangoraižių jis ūbauja taip pat.
Tenai aukštai net daug liūdniau.
Taip pratisai.
Ir vilkas kaukia.
Ar matai geltonas jo akis?
Ar pažiūrėsi tu į jas?
Ir ką tau vilko akys pasakys?
Apie vienatvę.
Vienišo poeto.
Kaip vilkas kaukiančio.
Kaip vėjas.
Ieškančio sau vietos…