Aš bėgu nuo vienatvės.Nemėgstu vienišumo.Tik ta vienatvė iš paskutiniųjų,Vis kimba prie manęs.Kaip girtas kimba griūdamas į tvorą.Kabinas į mane. Aš vis bandau ištrūkt,Kaip musė,Kai pamato vorą.Artėjantį iš savo seilių nupintu tinku.Vienatvėj net sustingsta ir virpėt nustoja oras.Jos bijo laikas. Laukia.Kol praslinks pro šalį.Ir pats vėluoja.Kol galų gale praeina.Pasibaigia vienatvėje.O ji nebijo nieko…