Atrodo -viską padariau taip,Kaip reikėjo.O susiklosto taip,Kad netikėtai kyla vėjas. Ir viską sumala į miltus.Sugriauna tiltus.Laužo ietis.Skaldo malkas. Jau nesuprasi –Kas čia kaltas,Kas nekaltas.Sparnai malūno sukasi. Neatakuosi.Svajosi. Sugalvosi. Suplanuosi.Bet nei su vėju,Nei su miltais tu juk nekovosi…
Panacėja.
Laikas jau pasisotint.Ką besakysi.Bet neišeina,Ką tu man padarysi? Save dalinau mažais gabaliukais.Ir tau maitinau,Kaip ryžius pagaliukais.Sunkiai valgyt išmokom. Vienas kitą kramtyti.Vienas kitą ragauti.Neišspjaut, o nuryti.Aštrų skonį pajusti nesitikėjom. Nemaniau,Kad tavy tiek greipfruto kartėlio.Manyje – tiek citrinos.Salduma nepavyko ir pavykt negalėjo. Bet saldumo dar liko.Alkis vis nemažėja.Mes ragaujam toliau –Kažkokia panacėja.