Kartais taip sunku perteikti.
Šios akimirkos grožį.
Kartais labai sunku –
Neužtenka žodžių.
Skaidri dienos tėkmė lauke po pietų.
Už lango žydi vėlyva vijoklinė rožė.
Ant medinių grindų –
Saulės šviesos geltonas ruožas.
Švelnus vėjelio dvelksmas.
Pro praviras lauko duris į kiemą.
Tas geras jausmas –
Vakarop gerti kavą su pienu.
Net musė rudeninė maloniau zyzia,
Sušilusi ir atgijus.
Lyg kalbanti kažkur lauke kaimynė.
Ant stalo stovi nugerta taurė raudono vyno.
Pradėtos gerti kavos puodelis.
Šalia padėtos skaityti įdomios knygos.
Reikia pabaigti skaityti.
Ir gerti toliau savo kavą su pienu.
Eilėraštį rašyti ir jausti,
Kad nesi visiškai vienas.
Kaip sunku tą akimirkos jausmą nusakyti –
Kokios malonios ir kaip greitai bėga dienos…