Aš myliu savo miestą.
Net labai. Be saiko. Be ribų.
Jame gimiau. Jame užaugau.
Prisiminimus savo miesto saugau.
Esu vilnietė nuo gimimo. Nuo šaknų.
Nuo atvažiavusių. Išlikusių mieste.
Nuo tų, kur mokėsi. Kur kibosi į miestą.
Pamilo. Gimdė. Užaugino čia vaikus.
Esu nuo jų. Mačiau pro langus dar ganyklas,
Kur karvės mūkė. Virto jos mokyklom,
Kurias lankiau. Kur nugarą lenkiau prie knygų.
Kaip piemenaitė dviem ilgom kasom.
Ganiau ne avinus, o mokiausi gatves
Brangiausio miesto. Senamiesčio kiemus.
Lėktuvus oro uoste. Troleibusus.
Kažkokį universitetą.
Kaip dauguma lietuvių –
Mes vilniečiai. Kas gabalu širdies.
Kažkas – gabalėliu. O man nutiko laimė –
Miestietė aš esu brangiausio žemėj kaimo…