Jau kuris laikas niekaip neprisiverčiu kažką parašyti. Supratimo neturiu, kas yra. Esu pratusi daryti, ką noriu. Rašau, nes noriu, piešiu, nes noriu, skelbiu, nes noriu. Noriu rašyti, noriu piešti ir noriu, kad tai kažkas pamatytų. Jokių kitų motyvų. Tai ne darbas, neturiu jokių įsipareigojimų tai daryti. Tiesiog įgeidis. Damutės žaisliukas. Tik kodėl toks keistas nepasitenkinimo jausmas savimi? Kodėl nenoriu daryti, bet noriu, kad būtų padaryta? Iš kur tas keistas įsipareigojimas? Ir prieš ką? Gal prieš save?

Šiais laikais mes turime visas sąlygas daryti, ką norime. Bet ar pastebėjote, kad kai pildosi vieni norai, mums vėl atrodo, kad norime visai kažko kito? Iš ten tas juokingas šių dienų rankų grąžymas, kaip baisiai mes neturime laiko! Už mus indus plauna indaplovės, grindis siurbia robotai, parduotuvėse jau paruoštas sveikas ir skanus maistas, kurį galime užsisakyti į namus. Rengtis jau nebežinome, kaip išsidirbinėti. Tikrai užpakaliai nešąla. Darbas ir tas iš namų. Technologijos viską supaprastino iki negalėjimo. Vienas du ir turi nuotrauką. Vienas du trys ir pasirašyta sutartis. Vienas du trys keturi ir pinigai sąskaitoje. Penki, jie jau išleisti. Šeši mes jau skrendame lėktuvu ir labai pykstame, kad ne tiesiai kažkur, bet persėsti reikia. Ir dar kelias valandas luktelti. Ir štai mes vėl dirbame. Po palme. Septyni – spaudome mygtukus gurkšnodami kokteiliuką. Bet nespėjome kažkur kitur.

Pas psichoterapeutą? Ir grąžome rankas, ir raunamės plaukus. Kaip niekur nespėjame! Kaip pinigus užsidirbame sunkiu savo darbu! Bet jų išleisti neturime kada. Į kosmosą išskristi dar negalime. Jums kažkurio etapo gyvenime trūksta? Siurblio roboto? Palmės darbe virš galvos? Verta grąžyti rankas? Kur jūs dar nespėjote? Pas plastikos chirurgą? Kur gauti gerą? Geras tik už kosminius pinigus?! Kur gauti pigesnį, bet vis vien gerą? Mokėti kainos dar niekas neatšaukė. Kartais kažko reikia atsisakyti. Nes ne viskam užtenka. Ne tik laiko, bet ir pinigų. Nes norisi vis daugiau… Ir kaip baisiai nesmagu, kad nieko nespėjame per tuos darbus! Ir dar tiek daug negalime, nors taip stipriai plušame!

O aš tik rašyti ir piešti neprisiverčiu. Ir rankas grąžau dramatiškai. Kas gi man pasidarė? Ir kodėl nenoriu? Ir kodėl neprisiverčiu? Ach…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *