Koks nenusakomai nuostabus dalykas yra menas! Kai muzika spindi ryškiausiomis spalvomis, paveikslas kalba, o žodžiai skamba lyg nuostabiausia melodija. Man menas yra didingas stebuklas, kuris užvaldo nesuvokiama jėga. Kai širdį suvirpina, ko žodžiais negaliu paaiškinti. Kai didžiulį įspūdį padaro tai, ko nesugebu išreikšti jokiais garsais. Kodėl mus taip stipriai sujaudina nesuprantami, gal net beprasmiai garsai…
Su tavim nenuobodu…
Dabar, mielas drauge, pasakyk, ką gero apie tave pasako žmonės? Kokias geras tavo savybes pastebi? Kokias blogas? O gal žmonėms sunku pasakyti kažką gero? O jei ilgai galvoję, jie pasako – su tavim nenuobodu. Niekada nenuobodu. Kasdien. Tai dabar čia gerai ar blogai? Nes gali būti taip, kad su tokiu žmogumi nuobodžiauti tiesiog nėra kada.…
Ilgi pokalbiai
Dažniausiai mano pokalbiuose su žmonėmis nėra trumpų atsakymų. Tiesiog taip ir ne. Visi mano atsakymai visada turi būti su istorija. Tik tada man smagu kalbėtis. Tik tie, kurie sugeba ištverti mano paruošiamąsias istorijas, pasiekia esmę. Tik tada žmonėms, kurie kalba su manimi, pasidaro įdomu. Nes aš šnekėtoja. Pasakotoja. Galvotoja. Mąstytoja. Filosofė. Galiu suregsti įdomų pokalbį…
Nenatūralūs žodžiai
Sutikau seniai matytą žmogų. Tokį, su kuriuo rimtų reikalų turėjau prieš kokį ketvirtį amžiaus. Sako man tas žmogus, beje, man labai mielas: su tavo charakterio savybėmis, kokias tu tada turėjai, aš galvojau, tu padarysi didelę karjerą. Ir kad strigo man tie žodžiai! Kad strigo! Nuo to laiko galvoje sukasi daugybė įvairių minčių apie tai, tik…
Mielasis Kalėdų seneli…
Filosofė prie nieko neprisiriša. Prie švenčių taip pat. Bet neprisiriša ji ir prie to, kad prie nieko neprisiriša. Vadinasi, jei noriu, galiu pabandyti šventiškai: „Sveikas, mielasis Kalėdų seneli, aš labai noriu išlaikyti savo vyrą. Išlaikyti ne ta prasme, kad nepabėgtų, o ta prasme, kad finansiškai. Ar galėtum man kitiems metams duoti tiek pajamų, kad mano…
Stipriau, giliau, rimčiau arba galva po pažastimi.
Sakot, galima daug rimčiau, giliau ir stipriau? Sutinku. Ir aš taip galvoju, kad noriu pagaliau kažkaip stipriau. Gerai būtų savo galvą po pažastimi neštis. Būtų stipru. Ir visai realistiška. Nes galva yra viena, o kūnas visai kas kita. Ir pažastis. Dar kažkas kito. Viskas tikrai yra daug rimčiau ir žymiai giliau. Mes braidome tokiais paviršiais,…
Nesuprantu…
Apie ką tik aš nerašiau. Apie viską, ką suprantu, kas užeina, suima staiga arba ilgai bręsta ir kankina… Kai sugalvoju, kad noriu pasipasakoti, matau, kad kartosiuosi, nes rūpi vis tas pats. Nerašiau tik apie tai, kas nerūpi. Apie tai, ko nesuprantu. Tada pagalvojau, o apie ką aš labiausiai nieko nesuprantu? Apie valdžią. Štai kas yra…
Pagalvojau, kad pagalvojai, kad pagalvojau…
Filosofė turi labai aiškių nuomonių kai kuriais klausimais. Ne visais. Ir ne visada tas nuomones pasako. Ir ne visada net gyvena taip, kaip galvoja. Deja. Bet nuomonę turi. Ir viena iš jos nuomonių yra tokia: žmogus gali būti laimingas tik tada, kada gyvena kaip nori. Ach, kaip baisu! Kaip egoistiška! Vienu žodžiu, kaip baisiai negerai…
Ji karts nuo karto pateka…
Prieš pradėdama rašyti, specialiai pasiskaičiau apie kai kuriuos terminus. Nors istoriją noriu pasakoti daugiau fantasmagorišką, negu paremtą moksliniais faktais, bet noriu būti etiška. Pasitikslinau, galima, mano supratimu… Taigi, sakykim, kad yra tokia planeta. Dangaus kūnas. Gal kažkokios kitos planetos satelitas. Aš ją įsivaizduoju tokią šaltai mėlyną. Ne tokią jaukiai margai žydrą, kaip žemė. O nemaloniai.…
Mano mielas pakeleivi…
Labas, mano mielas pakeleivi. Kartais ypatingai džiaugiuosi, kad tave turiu. Žinai, tomis sunkiomis akimirkomis, kai kažkas pataiko į jautrią vietą. Į tokią, kurią esi pamiršęs, kad turi. Arba stengiesi pamiršti. Ir tik šmaukšt – taikliai tiesiai būtent ten. Kaip elektros smūgis. Ar netikėtas gyvatės įkandimas. Ar dūris į nervą. Na, visi tokie malonumai kartu paėmus.…