Author: filosofe

Bevardė. Virtuvės filosofė. Niekam nežinoma persona, kuri sėdi ant sofos ir kalbasi pati su savimi. O tada tas savo tuščias kalbas transliuoja viešoje erdvėje. Apie mane. Tikrai taip. Nieko daugiau pati į savo tekstus neįdedu. Nieko daugiau iš jų nesitikiu. Kiekvienas gauna iš visko, kas pasitaiko jo kelyje tai, ką pasiima. Tai, ko reikia, tai,…

Ar žinote kaip vadinasi mūsų planeta? Ne, ne Žemė. Mūsų planeta, mūsų visas pasaulis, o gerai pagalvojus, ir viskas, kas yra aplink jį, turi kitą pavadinimą. Jis vadinasi Paradoksas. Todėl niekas ir nesikeičia, todėl ir sukasi viskas tuo pačiu ratu, todėl viskas yra nekintama ir nepataisoma. Nes yra pagrindinis dėsnis. Paradoksas. Neseniai išgirdau apie jaunesnio…

Kartais man atrodo, kad aš jau nieko nebeparašysiu čia. Tiesiog nebenoriu. Net pagalvoti nenoriu apie kažkokį sėdėjimą ir rašymą. Tiesą pasakius, man dėl daugelio dalykų taip yra. Atrodo, kad niekada. Nebebus, nebedarysiu, nebenorėsiu. Aš apskritai esu emocijos žmogus. Ir nuotaikos. Ir ne, nėra taip, kad aš negalėčiau suvaldyti savo emocijų ar nuotaikų. Ar minčių. Aš…

Niekas niekaip niekam neturi atrodyti. Spintelės, sienos ar grindys neturi būti pakankamai tamsios arba pakankamai šviesios, kad atrodytų švarios. Moteris neturi būti jaunesnė už vyrą bent dešimt metų tam, kad jam visada atrodytų jauna ir patraukli. Ir nereikia apsimesti kvaila, kad vyras jaustųsi protingas. Ir draugės neturi būti negražios, kad būtum bent tarp jų gražiausia.…

Skiriu S.M. ir J.V. Atsikeliu ryte liūdna. Pati nežinau, kodėl. Kažkoks keistas kosminis ilgesys. Gal ką liūdno prisapnavau? Pasiduoti ar kovoti? Jau žinau. Jau buvę. Mano liūdesiai, pykčiai, net sielvartai ir džiaugsmai su palaimos jausmu vaikšto poromis vienas paskui kitą. Net ne poromis. Eilute. Džiaugsmas, liūdesys, laimė, sielvartas, pyktis, meilė, neapykanta, gerumas ir taip be…

Norėčiau spintoje turėti stebuklingas duris. Jas atidariusi pakliūčiau į visiškai kitokią realybę. Ne, nenoriu tikrų durų, per kurias galėčiau išeiti ir nebepareiti. Noriu tik tokių, per kurias galėčiau išeiti nors trumpam. Ir ten išėjusi, pirmiausia būčiau vienišas, laisvas, vaikų neturintis žmogus. Svarbiausia – vaikų neturintis. Vaikų tema jaučiuosi dviprasmiškai. Aš esu iš tų, kurie puikiai…

Štai ir pakilome virš kasdienybės. Jau labiau pakilti būtų sunku. Sakot, koks čia pakilimas virš? Smukimas. Visiškas. Į uždarą pilką buitinę kasdienybę. Gilyn. Na, čia jau kaip traktuosi, kas ta kasdienybė. Prioritetai pasikeitė. Viskas, kas buvo ypatingai svarbu iki šiol, tapo niekalu. Visos intrigos, darbiniai reikalai, pedantizmas bereikšmiuose dalykuose, ką dar nebandyto nuveikus laisvalaikiu. Viskas.…

Bręstu kartu su savo Filosofe. Keičiuosi. Ji mane kuria ir keičia taip, kaip aš ją pradėjau kažkada kurti. Filosofė – mano kūrinys, o aš jos. Pati atsisukdama atgal ir skaitydama, ką parašiau per šiuos kelis metus, matau vieną liniją. Tarytum eita sužeisto žmogaus ir paliktos kraujo žymės. Jų vis mažėja. Juk rašymas yra kaip savigyda,…