Štai ir pakilome virš kasdienybės. Jau labiau pakilti būtų sunku. Sakot, koks čia pakilimas virš? Smukimas. Visiškas. Į uždarą pilką buitinę kasdienybę. Gilyn. Na, čia jau kaip traktuosi, kas ta kasdienybė. Prioritetai pasikeitė. Viskas, kas buvo ypatingai svarbu iki šiol, tapo niekalu. Visos intrigos, darbiniai reikalai, pedantizmas bereikšmiuose dalykuose, ką dar nebandyto nuveikus laisvalaikiu. Viskas.…
Normalu
Bręstu kartu su savo Filosofe. Keičiuosi. Ji mane kuria ir keičia taip, kaip aš ją pradėjau kažkada kurti. Filosofė – mano kūrinys, o aš jos. Pati atsisukdama atgal ir skaitydama, ką parašiau per šiuos kelis metus, matau vieną liniją. Tarytum eita sužeisto žmogaus ir paliktos kraujo žymės. Jų vis mažėja. Juk rašymas yra kaip savigyda,…
Menas
Koks nenusakomai nuostabus dalykas yra menas! Kai muzika spindi ryškiausiomis spalvomis, paveikslas kalba, o žodžiai skamba lyg nuostabiausia melodija. Man menas yra didingas stebuklas, kuris užvaldo nesuvokiama jėga. Kai širdį suvirpina, ko žodžiais negaliu paaiškinti. Kai didžiulį įspūdį padaro tai, ko nesugebu išreikšti jokiais garsais. Kodėl mus taip stipriai sujaudina nesuprantami, gal net beprasmiai garsai…
Su tavim nenuobodu…
Dabar, mielas drauge, pasakyk, ką gero apie tave pasako žmonės? Kokias geras tavo savybes pastebi? Kokias blogas? O gal žmonėms sunku pasakyti kažką gero? O jei ilgai galvoję, jie pasako – su tavim nenuobodu. Niekada nenuobodu. Kasdien. Tai dabar čia gerai ar blogai? Nes gali būti taip, kad su tokiu žmogumi nuobodžiauti tiesiog nėra kada.…
Ilgi pokalbiai
Dažniausiai mano pokalbiuose su žmonėmis nėra trumpų atsakymų. Tiesiog taip ir ne. Visi mano atsakymai visada turi būti su istorija. Tik tada man smagu kalbėtis. Tik tie, kurie sugeba ištverti mano paruošiamąsias istorijas, pasiekia esmę. Tik tada žmonėms, kurie kalba su manimi, pasidaro įdomu. Nes aš šnekėtoja. Pasakotoja. Galvotoja. Mąstytoja. Filosofė. Galiu suregsti įdomų pokalbį…
Žvaigždė
Slibinas sklendė tarp žvaigždžių. Jis buvo užsimerkęs. Šimtus kartų per savo pasakišką slibino gyvenimą jis taip sklendė. Plačiai išskleidęs didžiulius plėvinius sparnus. Jais lietė žvaigždžių pakraščius. Slibinui buvo ramu. Gera. Tylu. Visiška spengianti tyla. Daugybę kartų jis taip sklendė. Buvo didelis ir stiprus. Toks didelis, kad galėjo pakilti iki pat žvaigždžių. Didelis ir galingas, kaip…
Gyvatė
Šiuose kraštuose šliužų buvo daugiau, negu žmonių. Įvairių įvairiausių. Žemės, vandens, oro. Mistinių ir pačių paprasčiausių. Dar daugelis iš jų kryžminosi tarpusavyje. Todėl jų darėsi vis daugiau ir vis įvairesnių. Ir gyvačių buvo daugybė. Labai skirtingų ir labai panašių. Ji buvo viena iš daugybės šliužų. Viena gyvatė iš milijonų gyvačių. Ir užaugo ji įprastame, klasikiniame…
Bala
Undinėlė gyveno baloje. Tikroje baloje, kur veisėsi visa jos undiniška giminė. Tokios vietos undinėlė negalėjo pavadinti ežeru. Liežuvis nesivertė ir širdis neleido. Tai buvo klaikiai nuobodi bala, kurioje gyveno klaikiai nuobodūs ir su protu susipykę padarai. Pačios nuobodžiausios, žinoma, buvo jos draugės undinės. Kvailos, kaip tos žolės, kurios plūduriavo balos, vadinamos ežeru, paviršiuje. Tiesa, jos…
Teatras
Kaime buvo teatras. Klojime. Kaimo žmonėms labai patiko ten lankytis. Tiesa, jis buvo labiau antikos teatro pobūdžio. Dar priminė japonų kabuki teatrą. Pjesėse vaidino tik vyrai. Taip susiklostė. Dažniausiai būdavo keturi personažai. Vienas vyras su viena kauke ir baltais rūbais vaidindavo didvyrį. Vyras dėvintis kitokią kaukę ir juodus rūbus buvo slibinas. Dar vienas vyrukas vilkėdavo…