Aš pavargau nuo stovinčių krante tuščių laivų.Ir pavargau nuo plaukiojančių kiauradugnių valčių.Dar pavargau nuo nesibaigiančių minčių.Tokių margų ir nenustojančių kvarksėti ančių. Bet, suprantu pati – nepasikeisiu.Vis savo galvoje tas antis veisiu.Kažkam atleisiu, o kažką nuteisiu.Ir jeigu kenksiu – tai labiausiai sau pačiai.Todėl pamokymų aš nekenčiu stačiai… Klausyt nenoriu, kaip man reik gyventi,Ką man galvoti, ko…