Tos kelios eilės – tik sekundė.Minutė jų – poezija.O valanda – jau proza.Iki tamsos ji taps materija.Ir tik nereikia kelt dėl to isterijų. Diena visa – tai ne sekundė.Ne minutė.Tai jau gyvenimas.Ir jau nauja žinutė.Nauja tiesa. Nauja sekundė –Nuotaika nauja.Ir naujos gyvos eilės.Svajonių, žodžiu, veiksmo.Meilės.
Ilgesys…
Aš taip tavęs ilgiuosi,Tarsi būtum miręs.Tik negaliu atnešt gėliųAnt tavo kapo.Nes tu jų nepriimsi,Nuojauta man sako. Ir ašaros visai nesūrios.Saldžios. Guodžiančios.Raminančios.Slepiu sudrėkusias akis.Slepiu kvailutę širdį.Gerai, kad niekas jos nemato ir negirdi. Šypsausi vien dėl to,Kad tu šalia.Gėles ant tavo kapo slėpsiu.Širdyje.Ten, kur labai tavęs ilgiuosi.To, kurio jau nebėra…