Aš nežinau, iš kur ateina žodžiai.Kaip vėlės iš miglos.Migla iš pelkės.Kur žiburėliai paslaptingi… Ir šnabždesiai…Už nieką niekada neatsakingi.Neatsakinga aš už juos.Jie gimsta, kyla ir panyra… Atgal į klampią pelkę.Po mintim. Po sąmone.Po praeitim ar ateitim,Kurią tiktai numanom…
O Dieve!
O Dieve, koks skaudusTas mėlynas dangus,Kai virsta kruvina žara!Kaip liūdna, kai nebuvo ir nebus!O Dieve! O Dieve! Koks žvilgsnis nebylus,Kai žiūri tiesiai į akis ir lauki,Gal nors kažką tau pasakys.O jos nesako nieko.Lieka tik malda. O Dieve! Ir mano laiško niekada jis neskaitys.Ir taip lig tol, kol mėlynas dangusPavirs žara. Ir jau tikrai nei vieno…