O Dieve, koks skaudus
Tas mėlynas dangus,
Kai virsta kruvina žara!
Kaip liūdna, kai nebuvo ir nebus!
O Dieve!
O Dieve! Koks žvilgsnis nebylus,
Kai žiūri tiesiai į akis ir lauki,
Gal nors kažką tau pasakys.
O jos nesako nieko.
Lieka tik malda. O Dieve!
Ir mano laiško niekada jis neskaitys.
Ir taip lig tol, kol mėlynas dangus
Pavirs žara. Ir jau tikrai nei vieno nebeliks
Iš tų, kurie dabar yra.
Ir nieko nepakeisi jau. O Dieve…