Aš nežinau, iš kur ateina žodžiai.
Kaip vėlės iš miglos.
Migla iš pelkės.
Kur žiburėliai paslaptingi…

Ir šnabždesiai…
Už nieką niekada neatsakingi.
Neatsakinga aš už juos.
Jie gimsta, kyla ir panyra…

Atgal į klampią pelkę.
Po mintim. Po sąmone.
Po praeitim ar ateitim,
Kurią tiktai numanom…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *