Tegu pasaulis sukasi Aplink mane. Bet kam man tai, jeigu jame nėra, ko noriu? Kam reikia to, kas sutelpa delne? Jei tai ne gervė danguje? Jei tai nepakerta man kojų? Jei kvapo neužgniaužia. Jei lieka tik šalti prisiminimai. Tada geriau nesisuka tegul. Tada geriau tegul sustoja. Geriau tegul man sukasi galva tada. Tą viską, kas…
Aš rami. Rami. Rami…
Aš būsiu rami. Kaip jūra Šiltų kraštų – žydra ir skaidri. Kaip baltas smėlis. Švelnus ir giedras padangės mėlis. Ankstyvas rytas. O jau karšta ir tvanku. Ir smėlis žėri baltų kriauklelių Perlamutru. Lėtai einu krantu. Rami. Šiam kraštovaizdy nematytam. Ir paukščiai čiulba, bet tylu Prieš audrą. Nes dar tik rytas…
Gyvenimo baletas.
Nuvylė visi iki vieno. Nieks negailėjo manęs. O tuos, kurie pagailėjo, Stipriai nuvyliau aš. Vis vien teatre likčiau vienas Kilnoti vyno taures. Gailėti, mylėti ar skriausti vienintelio sau savęs. Užbėgt už akių likimui – Išspardyt visus turiu. Toks negražus tas baletas – Spirtis ir irtis keliu. Remtis beliko tik taškas Ant skaudančių pirštų galų. Lyg…
Linksmi būti norim.
Linksmi būnam, kai norim. Ir nesakykit, kad neturi svorio Linksmumas. Kaip oras. Nesveria, bet jo norim. Mirtinai norim! Linksmi būti. Dūkti ir siusti. Kaip mažyčiai Šunyčiai vizginti uodegytes. Būti linksmi ir laimingi. Nors esam visi skirtingi. Linksmintis norim. Linksmi būti norim, tada Kada norim. Oriai.
Kažkaip.
Kažkaip keistai – Tyliai, bet skaudžiai. Kaip įgelia gyvatė. Staigiai, bet mirtinai. Ir nušliaužia. O gal voras? Dar tyliau. Be jokio garso. Kaip snaigė krenta. Kaip voras tinklą verpia. Be garso. Jokio karsto Dangčio trenksmo. Tyliai į niekur. Rūkas. Dūmas. Tylus graudumas. Kažkaip keistai…
Žaidimas.
Gražus žaidimas. Tiesiog gražus žaidimas. Ryškus ir linksmas. Spindi jis ir tviska. Lemputėm ir ledu. Sniegu. Vynu karštu, tirštu, Kvapniu svaigina. Siūbuoja, supa, glaudžia. Mėto. Pina. Mintis, jausmus į nieką Verčia. Pakyla ir nuskrieja. Į pilnatį ar delčią. Į ryto saulę. Į jūrą nusileidžia su vakaro žara. Apsižvalgyk. Jau nieko nebėra. Tiktai gražus žaidimas. Tik…
Būti ypatingu.
Taip paprasta. Tereikia būti ypatingu. Kai lietūs lyja ir kai tyliai sninga. Griaustinis griaudžia. Žvaigždės krinta. Visai nedaug. Tik būti ypatingu. Į upę brendant būti ypatingu. Į krantą lipant. Žuviai kimbant. Ant pievos gulint. Giedant himną. Tereikia vieno – būti ypatingu. Jei taip – esi tik vienas. Išskirtinis. Akmuo kertinis. Vienetinis. Išlikęs gyvas ir esminis.…
Šį kartą itin kukliai…
Į dangu ištiesiu rankas. Pasiekti noriu saulę, Kitą žvaigždę ar lėktuvą. Suimti stipriai ir pakilt link jų. Nuskrist plačiu gyvenimo keliu. Su vėjeliu. Su sniegu ir audra. Su tais, kurie aukštai. Su laisve. Su drąsa. Su šio pasaulio etalonais. Kaip gaila, Neparduoda nieks talonų Į jų gretas. Tik pakeliu rankas ir pasiduodu. Gyvenimui. Darysiu, ką…
Lengvai ir sunkiai…
Jei pakeli lengvai, paleidi – Skrenda. Ir nusileidžia tyliai. Švelniai. Kai sunkiai pakeli, Paleidi. Sunkiai krenta. Dūžta. Skyla. Subyra žemė ir dangus. Ir praraja suryja mus. Belieka kristi. Taip lengvai. Paleidus sunkiai. Save. Ir jį. Ir juos visus. Visų jų veidus. Lengvai paleisti reikia. Ir pamiršti. Tuomet kodėl atrodo – miršti… Kiekvieną kartą jeigu pakeli…
Žodžiai
Aš nežinau, iš kur ateina žodžiai. Kaip vėlės iš miglos. Migla iš pelkės. Kur žiburėliai paslaptingi… Ir šnabždesiai… Už nieką niekada neatsakingi. Neatsakinga aš už juos. Jie gimsta, kyla ir panyra… Atgal į klampią pelkę. Po mintim. Po sąmone. Po praeitim ar ateitim, Kurią tiktai numanom…