Ką galiu pasakyti apie tuos vyrus ir moteris…? Pradėsiu nuo to, jog nesutinku, kad vyrai iš Marso, o moterys iš Veneros. Matyt, tai būtų mano pagrindinė mintis. Manau, kad visi žmonės vienodai nori būti svarbūs vieni kitiems. Visų argumentas vienas – noriu, kad mane mylėtų, bijau, kad mane išduos, esu tiesiog žmogus su savo silpnybėmis ir stiprybėmis. Jei žmogus egoistas, jis bus egoistas tiek būdamas vyru, tiek moterimi. Visos mūsų rolės išmoktos per amžių amžius ir nėra įgimtos. Jos turi racionalų pagrindą.
Tarkim santuoka sukurta, kad žmonės pasižadėtų vienas kitam ir vienas kito nepaliktų. Ji reikalingesnė tam, kuris turi mažiau galimybių išgyventi vienas. Viskas. Ne todėl, kad moterys yra šventesnės ir ištikimesnės, jos labiau nori šeimos, o tik todėl, kad istoriškai taip susiklostė. Vyrui šeima yra našta ir atsakomybė. Ne jį devynis mėnesius moteriškė turi ginti nuo liūto, nes jis storas ir pabėgti negali, ne jam ant kaklo kabo įsikibęs į krūtį kūdikis, kuris trukdo nusiskinti bananą. Vyras yra fiziškai stipresnis. Jis viską gali. Jis yra reikalingesnis moteriai, nei ji jam. Taip moterims įaugo į pasąmonę, kad jos turi susimedžioti vyrą, kuris turi sumedžioti visiems mamutą. Mamutas bėga nuo vyro, vyras nuo moters, o moteris su dideliu pilvu ir penkiais vaikais ant kaklo jau nieko pasivyti nebegali… Nejuokinga. Jei būtų viskas atvirkščiai vyrai maldautų moters malonės. Moterys galvotų, ar tą malonę suteikti. Jei sudarysime žmogui sąlygas būti egoistu, jis toks ir bus. Kai moterys gali, jos renkasi ir jos valdo. Moterys vis rečiau nori tekėti. Jos irgi nori rinktis, ką nori ir kada nori. Jos tampa egoistėmis, o vyrai tampa nepageidaujama našta, trukdančia nusiskinti kada nori norimą bananą.
O kam vyrui moteris? Na, šioje vietoje, tebūnie, tenka pripažinti, kad moterų laimei, kažin kodėl to sekso vyrams reikia labiau, nei moterims. Tai lyg ir moterų ginklas. Pačiame primityviausiame lygmenyje dalyvauja biologija. Vyrą patiną biologiškai greičiau sujaudina jam patrauklesnė fiziškai patelė. Reikia būti ypatingai patrauklia, kad sumedžiotum gerą grobį, kuris sutiktų ar net pats maldautų leisti jam įsipareigoti. Taip visada būdavo. Ir dabar taip yra. Nuostabaus charakterio nesimpatiška storulė sunkiau bus pamilta. Lygiai kaip mažiau galimybių turi bedarbis kiauromis kišenėmis, tebūnie jis nepaprastai geros širdies ir net gražių veido bruožų. Ir vyksta sandėriai. Ilgos kojos už gerus namus, jaunystė už padėtį visuomenėję, etaloninė išvaizda už laisvę, kurią suteikia vyro pinigai. Primityvai sukūrė melagingą barakudų sąvoką- neva, mylėti simetrišką veidą, dideles krūtis ir ilgas kojas yra kilniau, negu mylėti saugumą, komfortą ir aprūpintą gyvenimą! Pensininkas skundžiasi, kad šokių vakarėlyje su juo nenori šokti simpatiška keturiasdešimtmetė, nes jis tegauna mažą pensiją. Kaip žema! O, pasakykit jūs man, ko tas pensininkas paliko savo seną ir storą žmoną kadai kadės. Ir dar suoks, kad dėl blogo charakterio…
Kuo vyras labiau nutolęs nuo gyvūno, tuo labiau jį valdo ta galva, kurioje yra smegenų. Anaiptol tai nedaro jo kilnesniu, tai tereiškia, kad vyras nori ne tik pačios gražiausios, bet, jei yra galimybė, protingiausios, talentingiausios, o gal ir turtingiausios ir visaip kitaip geriausios. Lygiai taip pat, kaip ir moteris. Lygiai vienodai visi žmonės ieško sau geriausio, kokį tik gali turėti, ir čia jau tik prioritetų, o ne lyties klausimas, kas kam yra svarbiausia.
Ir štai gyvena pasaulyje tiesiog žmonės. Kai kurie iš jų kartais nori būti kartu. Jie nori priklausyti vienas kitam, nes visi žmonės jau nuo kūdikystės nori priklausyti, nori būti sociumo dalimi. Neveltui negyvenamose salose ar vienutėse žmonės išsikrausto iš proto. Normalus žmogus pamilsta normalų žmogų. Žiūrėdami vienas į kitą, jie mato vienas kito privalumus ir trūkumus, kurie yra bendražmogiški. Gal jie abu nelabai gražūs, o gal atvirkščiai, gal vienas iš jų yra nepaprastai protingas, o kitas ne tiek, vienas turi daugiau, kitas mažiau. Visai nebūtinai, beje, tas, kuris turi daugiau, yra protingesnis, ir nebūtinai jis yra vyras. Gražesnė poros dalis taip pat nebūtinai turi būti moteris. Nesvarbu, kuris plauna indus, o gal tai daro indaplovė, nesvarbu, kuris yra baleto šokėjas, kuris lakūnas. Nei žmogiškumas, nei niekšybė nuo to nepriklauso. Išdavikas yra išdavikas, o išdavikė yra išdavikė. Trumpas susižavėjimas gali ištikti tiek jį, tiek ją. Tuoktis iš išskaičiavimo gali tiek ji, tiek jis. Ir jei kalbant ne apie meilę ar šeimą, o apie viską, kas aplinkui mus, lytis dar nepasako nieko apie žmogų.
Nesutinku, kai geros ar blogos savybės yra skirstomos pagal lytiškumą: oi tie vyrai, jie tokie, oi tos moterys, jos tokios… Nei jie tokie, nei mes tokios. Taigi, nesutinku, kad vyrai iš Marso, o moterys iš Veneros. Manau, visų mūsų planeta yra žemė, kuri iš kosmoso atrodo mėlyna, o po kojomis juoda. Visuose iš mūsų ir tas kosminis mėlis, ir ta dirvožemio juoduma…