Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad gyvenimas yra absoliutus spektaklis, o mes jame esame visiški artistai. Kuo geriau tai suprantame, tuo geriau vaidiname, kuo geriau vaidiname, tuo įdomiau patiems gyventi. Stebėk sceną! Viskas, visiškai viskas, ką matai aplinkui yra tik miražas. Spektaklis, kurio pabaigoje uždanga vienaip ar kitaip, bet vis vien nusileis. Šiame spektaklyje geriausius vaidmenis gauna tie, kurie nežiūri į šį farsą rimtai. Karaliai, supervalstybių prezidentai, kino žvaigždės. Aleksandras Makedonietis, Šekspyras, Bradas su savo Angelina- puikūs aktoriai gyvenime, o ne scenoje. Pagrindinė užduotis- nugalėk save, netikėk tuo, kas vyksta. Atverk langus ir skrisk- lai neša vėjas, šok nuo uolos į putojančias jūros bangas, lai vanduo iškelia į paviršių ir nuplukdo kažkur ten, kur net negalėtum įsivaizduoti. Nėra jokių tabu, jokių apribojimų, visus principus pats sau susigalvoji tu. Tu kuri savo vaidmenį. Tu esi šio monospektaklio režisierius, atlieki jame pagrindinį vaidmenį ir stebi savo spektaklį pats , pats juo gali mėgautis, pats sau ploti ar pats baisėtis tuo, kas vyksta ant scenos. Šviesos salėje užgęsta, scenoje tik tu, veiksmas!