Sėdžiu ant skardžio krašto.Neregėt horizonto rašto.Net tamsoj nematau savo kojų.Jomis nesiekiu žemėsIr linksmai mataruoju. Aplink gūdi naktis.Tik mėnulis – dangaus akis.Stebi mane atidžiai.Būsiu čia, kol negieda gaidžiai.Būsiu čia, nors tamsu ir kažkiek baisu. Ten giliai teka upė it laikas.Aš tamsoj pasiklydęs vaikas.Savo dalią priimu taikiai.Tamsu, bet gražu ir gera.Nieks iš čia manęs dar nevaro. Mano…
Išeisim į kiemą.Susėsim ant slenksčio.Pažvelgsim į dangų.Gražu! Patylėsim. Pažiūrėsiu jam į akis.Nei daug, nei mažai.Diena ir naktis.Žvaigždės ir bedugnė. Vasara ir žiema.Naktis ir diena.Viskas ir niekas.Tai, ko man reikia. Be ko neįmanoma.Be ko negaliu.Nors galėti turiu.Bet nenoriu…
Kitaip nebus. Ir čia sustokim.Ugnis. Vanduo. Žiema. Ruduo.Akys. Kakta. Širdis. Lenta.Vinis į ją. Kalba baigta. Tamsa. Šviesa. Tokia tiesa.Tyla ir laikrodžio rodyklė.Tiksėjimas. Verkimas. Juokas.Tikėjimas. Vaikai. Apuokas naktyje. Ir miegas. Ir laukimas. Niekas.Viskas. Bėgimas. Sąmonė.Ir tikslas. Kažkoks. Kažkur.Kažkaip. Ir niekur, ir visur…Kitaip nebus…
Nuo visko galima pavargt –Nuo saulės, nuo lietaus, nuo meilės.Ir bėgti puolame iškart,Siaubingai išsigandę laimės. Apakinti šviesos ir gėrio,Iš baimės šokame ant bėrioIr jojame pirmyn, tolyn, gilyn.Artyn finalo. Nėra kvailam bėgimui galo.Ir poilsio nėra. Iki mirties.O gal pabūkime ramiai išties?Toj saulėj. Tam lietuj. Toj meilėj…
Praeina laikas. Tik kūryba lieka.Nieko daugiau. Visiškai nieko.Nes tik tai, kas šviesu,Yra svarbu iš tiesų. Sunkus kūnas. Sunkios mintys.Sunkus būdas. Neišsipildę viltys.Dreba rankos. Dreba balsas.Niekas nekaltas. Tikrai nekaltas. Ką tu sukūrei? Tai tave kuria.Kitus supurto, į širdį duria.Kitko nėra. Visiškai nieko.Nieko svarbesnio niekam nelieka…
Jei ištiesčiau tau savo ranką,Ar tu ištiestum man savąją?Ar tu pakeistumLiepiamąją nuosaką į tariamąją?Galėčiau. Kalbėčiau. Lėčiau.Klausyčiau. Girdėčiau.Suprasčiau. Užjausčiau.Padėčiau. Priglausčiau.Greičiau. Neklausčiau nieko.Arba klausčiau. Jei tu norėtum.Liūdna. Tu sakytum.Aš pagailėčiau. Kad taip būtų.Labai norėčiau…
Aš esu tik mintis.Bet joje susirandat save.Ten paskęstat. Prisikeliat.Plaukiat. Banguojat. Srovenat. Suskylat. Kartu su druskaIšsiskaidot, suyrat sūriam vandenyIr nusėdat tamsiam vandenyno dugne.Vėl pakylat srove požemine stipria. Kartu su mintim ir galiaSavo jausmo. Su ašarom riedateSkruostais, druska susitelkęIr grįžę į jas. Tyliai verkiat iš liūdesio. Kartais – iš džiaugsmo.Susiradę save. Reikalingi tik sau.Susirūpinę tik savimi. Taip.Deja…
Kai tyliu, aš prašau –nesupraskit klaidingai.Nereikėtų galvoti,kad man viskas patinka. Kai jūs tylit – sutinkat.Aš tyliu – jūs sutrinkat.Nes nenoriu daryti,Kas ne man, o jums tinka. Tai nereiškia protesto,Tai nereiškia neigimo.Net nereiškia tylausNuo problemų bėgimo. Tai tereiškia tik tai,Kad sprendimas netinka.Man netinka,nors jums tai labai nepatinka. Jei aš tyliu, prašau –Nesupraskit klaidingaiNedarysiu tikrai, nors nėra…
Man norisi kelionių.Tolių.Skrydžių, kopimų.PastoliųMargam pasaulio vandeny.Ant jų trobelėje gyvenčiau sauLangais kiaurais.Nežinomybė šaukia vakarais.Ne tik realiai, bet ir giliai širdy.Mentaliai.Vilioja gyliai ir aukščiai.Tarytum paklydūsį paukštį.Noriu klajoti kaip vilkė.Kuri visada turi viltį.Ji nebijos rodyt iltisNet susitikusi mirtį.Blyški pilnatis šiąnakt šviečiaVilkus ir mane toliai kviečia…
Parodykit man žvaigždę,Kurią turiu stebėti tamsią naktį.Ji jums tokia ryški,Kad net gali apakti. Ją, vandenynu plaukdama,turėčiau sekti. Jūs sakot man.Ir ją turiu pasiekti.Link jos turėčiau kilti. Jos stengtis nenuvilti.Ir paisyt jūsų nuomonės visų.Pakilt virš debesų ir šviest kartu.Būry tarp jų visų. Baisu. Jei ta žvaigždė man negraži…Anei šviesi, anei ryški.Tiesiog skylutė danguje blyški.Ir vėjas man…
