Man norisi kelionių.
Tolių.
Skrydžių, kopimų.
Pastolių
Margam pasaulio vandeny.
Ant jų trobelėje gyvenčiau sau
Langais kiaurais.
Nežinomybė šaukia vakarais.
Ne tik realiai, bet ir giliai širdy.
Mentaliai.
Vilioja gyliai ir aukščiai.
Tarytum paklydūsį paukštį.
Noriu klajoti kaip vilkė.
Kuri visada turi viltį.
Ji nebijos rodyt iltis
Net susitikusi mirtį.
Blyški pilnatis šiąnakt šviečia
Vilkus ir mane toliai kviečia…