Man norisi kelionių.

Tolių.

Skrydžių, kopimų.

Pastolių

Margam pasaulio vandeny.

Ant jų trobelėje gyvenčiau sau

Langais kiaurais.

Nežinomybė šaukia vakarais.

Ne tik realiai, bet ir giliai širdy.

Mentaliai.

Vilioja gyliai ir aukščiai.

Tarytum paklydūsį paukštį.

Noriu klajoti kaip vilkė.

Kuri visada turi viltį.

Ji nebijos rodyt iltis

Net susitikusi mirtį.

Blyški pilnatis šiąnakt šviečia

Vilkus ir mane toliai kviečia…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *