Nuo visko galima pavargt –
Nuo saulės, nuo lietaus, nuo meilės.
Ir bėgti puolame iškart,
Siaubingai išsigandę laimės.
Apakinti šviesos ir gėrio,
Iš baimės šokame ant bėrio
Ir jojame pirmyn, tolyn, gilyn.
Artyn finalo.
Nėra kvailam bėgimui galo.
Ir poilsio nėra. Iki mirties.
O gal pabūkime ramiai išties?
Toj saulėj. Tam lietuj. Toj meilėj…