Sėdžiu ant skardžio krašto.
Neregėt horizonto rašto.
Net tamsoj nematau savo kojų.
Jomis nesiekiu žemės
Ir linksmai mataruoju.
Aplink gūdi naktis.
Tik mėnulis – dangaus akis.
Stebi mane atidžiai.
Būsiu čia, kol negieda gaidžiai.
Būsiu čia, nors tamsu ir kažkiek baisu.
Ten giliai teka upė it laikas.
Aš tamsoj pasiklydęs vaikas.
Savo dalią priimu taikiai.
Tamsu, bet gražu ir gera.
Nieks iš čia manęs dar nevaro.
Mano laikas dar nesustojo.
Lyg ta upė po mano kojom.
Sėdžiu sau ir jomis mataruoju.
Tamsoje ant skardžio krašto.
Nematyt horizonto rašto. Dar…