Nėra kito būdo atrasti, jei nesi praradęs. Nežinau, kaip reikėtų suvaidinti, kad jau nebeturi, tam, kad ateitų kažkas norimas ir naujas. Kad tas kažkas patikėtų, kad gali ateiti. Tyliai ateitų prie mūsų durų, į jas pasibelstų ar net nesibeldęs įeitų, atsisėstų šalia priešais švelniai rusenantį ir jaukiai šildantį židinį, tada atsargiai apglėbtų per pečius… Jūs…