Turiu šiandien laiko. Norėčiau kalnus nuversti. Marias prirašyti. Bet negaliu. Neturiu įkvėpimo. Negirdžiu ir nematau savęs. Niekaip nenusikasu iki savo vidaus. O kartais tas vidus būna visai paviršiuje. Kaip ant delno. Taip lengvai girdimas ir matomas. Tada labai aiškiai jaučiu ir suprantu savo mintis. Lengvai galėčiau jas perteikti, bet kaip tik tada esu priversta kažkur…
