Ką galiu pasakyti apie tuos vyrus ir moteris…? Pradėsiu nuo to, jog nesutinku, kad vyrai iš Marso, o moterys iš Veneros. Matyt, tai būtų mano pagrindinė mintis. Manau, kad visi žmonės vienodai nori būti svarbūs vieni kitiems. Visų argumentas vienas – noriu, kad mane mylėtų, bijau, kad mane išduos, esu tiesiog žmogus su savo silpnybėmis…
Tiek daug savo gyvenime esu galvojusi apie teisybę ir, tiesą pasakius, tiek mažai jos tesu mačiusi. Mačiau gerų, darbščių ir net protingų žmonių, kurie turi labai nedaug. Mačiau daugybę garsiai šaukiančių ir besišypsančių niekšų, pasisavinančių svetimus nuopelnus. Daug nedėkingų klounų ir apgavikų vaikščioja po mūsų apskritą žemelę. O gal ir aš pati viena iš tokių?…
Kartais mes išsilydome, kaip ugnikalnio lava… Kodėl? Kas galėtų atsakyti, kodėl kartais kiečiausi ir šalčiausi akmenys įkaista ir lydosi, jų masė pradeda kunkuliuoti ir veržtis į paviršių. Kodėl metų metus giliai glūdėję klodai netikėtai pradeda purtyti žemę, o cunamio bangos sukyla ir išlieja giliausią vandenynų skausmą… Kodėl žmonės metų metus trynęsi petys petin ir mandagiai…
Mes norime būti tik su tais, su kuriais mums gera būti, bet pykstame, kai tie, kuriuos mylime nemyli mūsų. Žmonės lanko lyderystės kursus, bet kam tie lyderiai vadovaus, jei visi nori ir gali būti vadais. Norime būti patys svarbiausi. Tikrai neaukosime savo vaikų vardan kitų vaikų gerovės, nes niekada nesutiksime, kad kiti vaikai vertesni gyvenimo…
