Liūdno moters veido atspindys lange.Tirpstančio sniego lašas.Nurieda per stiklą.Banalu. Bet kas pasakė,Kad netikra?Bebaigianti degti žvakė.Vaško ašara. Kiekvieną vakarą.Viskas,Kas turi pradžią,Turi ir pabaigą…
Šaltis ir šerkšnas.
Šaltis ir šerkšnas.Gremžti.Atsakymus savyje.Rasti. Kasti giliai.Nereikia.Veikia.Kas viršuje. Krislas.Savoj akyje.Graužia.Ašara rieda. Rytas.Gaidys jau gieda.Demonas suvaldytas.Šaltis ir šerkšnas…
Iš rudens perspektyvos.
Ruduo ir vėjas.Pasikėlęs,Nors ir išėjęs iš savęs.Iš laiko nuovokos.Iš saiko.Padangėm baltą šaltą sniegą vaiko. Kaip mažas,Pasišiaušęs lapais vaikas.Nes jaučia.Nebeliko laiko.Neliko nieko,Kas brangu. Tuoj bus prikrauta balto,O paskui –Aptirpusio ir pilko sniego.Geltonų lapų vis mažiau.Kasdien šalčiau.Žiema čia pat…
Kaip valgoma tiesa?
Aš norėjau tiesos – ją gavau.O dabar nežinau.Ką su ja man daryti?Su kuo ją valgyti?Ir kaip nuryti? Kai drąsko gerklę.Graužia širdį.Ir kepenis, ir skrandį.Inkstus.Gal numirti? Nebus taip paprasta.Bet man reikėjo tai patirti.Nors, pripažinsiu, saldžiame mele voliotis –Daug smagiau.Ir sielą sirupe svaigiam apgaulės virti…
Sapno vėjo gūsis…
Sapno vėjas neša sapną.Taip norėjos.Jausti kvapą.Švelnų, mielą, šiltą.Basomis per samanotą tiltą… Vėl patirti.Ryto aušrą degančia karšta širdim.Ritmą žirgo bėgančio kanopųBildesio į kalną šuoliais.Su tavim. Taip staiga ir netikėtai.Ėmė ir nulijo.Tilto samanos sulijo.Neprisėsi.Neprigulsi. Gal ir nieko tokio.Bent nuplovė dulkes.Su viskuo.Kas liko praeity.Sapno vėjo gūsis tylioje nakty…
Nėra.
Ir niekada nebus.Nes būti negali.Nėra tokio kelio.Vaivorykštės galo.Ar pradžios. Pasaulio krašto.Ar jo pabaigos.Iškelta ranka paliesto dangaus.Stebuklingo jausmo.Vienintelio žmogaus. Tobulo.Nekalto.Kelto.Į kitą pusę.Per upę. Į amžiną meilę.Į laimę.Į absoliučią tiesą.Į tobulybęŽemėje nėra.
Iš daug ko išaugau…
Aš iš daug ko išaugau.Pati nepastebėjau.Sėjėjas sėjo.Į kairę ir į dešinę. Meilę, tikėjimą, viltį ir neviltį.Sąžinę.Aguonos grūdas išaugo į žiedą.Ašara rieda. Į ryškų raudoną žiedą.Kviečio grūdas į varpą.Dusliai skamba varpas.Maža sausa gilė į ąžuolą. Varpas kartoja –Nėra nieko amžino.Aš tiek daug dalykų išaugau.Pati to nepastebėjau. Anksčiau skaudino.O dabar –Tik ėjo ir nuėjo…Bet kiek dar daug…
Neramina. Nuramina. Nenuramina.
Keista keistos minties tėkmė.Keisti pasirinkimai.Keisti, kada kaisti.Nuo to, kas skaudina.Nuo to, kas neramina… Neslankioji lygiais takais.Nesirenki prinokusių sultingų uogų.Bet kabarojiesi stačiais šlaitais.Ir ieškai to,Kas nukelia ir nuskraidina stogą. Keisti keistų žmonių žaidimai.Keisti.Labai keisti pasirinkimai.Kai nuramina tai,Kas niekada nenuramina…
Vėlinės.
Mėnuo dyla.Krenta į tylą.Lapai ir sniegas.Nenori niekas.Sudilti tyliai. Viesulu kyla.Sudrumsčia tylą.Kaukia.Akmenys skyla.Laikas nelaukia. Vis viena.Kiekvieną dienąMėnulis dyla.Nebyliai.Kauk nekaukęs…
Aplinkybės.
Kaip gaila,Kad mus,Tokius ypatingus,Nugali menkos aplinkybės… Kaip liūdna,Kad melodijos skamba,Nors jų tokia galybė,Tik septynių natų kiekybėje… Melodija griebianti už širdies.Ar jaudinantis kino filmas.Baigiasi.Ir jokios aplinkybės negali jų pailgint… Visų formų gyvybėsTuri pabaigą.Bet kokiomis aplinkybėmis.Kaip gaila…