Aš iš daug ko išaugau.
Pati nepastebėjau.
Sėjėjas sėjo.
Į kairę ir į dešinę.
Meilę, tikėjimą, viltį ir neviltį.
Sąžinę.
Aguonos grūdas išaugo į žiedą.
Ašara rieda.
Į ryškų raudoną žiedą.
Kviečio grūdas į varpą.
Dusliai skamba varpas.
Maža sausa gilė į ąžuolą.
Varpas kartoja –
Nėra nieko amžino.
Aš tiek daug dalykų išaugau.
Pati to nepastebėjau.
Anksčiau skaudino.
O dabar –
Tik ėjo ir nuėjo…
Bet kiek dar daug man reikės užaugti.
Varpas dar garsiau skamba.
Garsiau ir garsiau.
Varpas gaudžia.
Varpas ima staugti….
